Miesto šeimos etnodemografiniai bruožai ir vidaus organizacija XIX-XX a.
LTIš tyrinėjimų ir mus pasiekusių XIX a. statistikos duomenų galima spręsti, kad etnografinė Lietuva, tuo metu įėjusi į carinės Rusijos sudėtį, kartu buvo ir bendrame Rytų Europos demografiniame kontekste. Tačiau didžiojoje Lietuvos dalyje, kaip ir Rusijoje, ilgai išlikusi baudžiavinio ūkio sistema lėmė ir jos skirtumus nuo kitų Europos kraštų. Galima teigti, kad į XIX amžių lietuviai atėjo ne tik su sumažėjusia savo etnine teritorija, bet ir, palyginti su kaimyninėmis tautomis, demografiškai labiau susilpnėję. Nors tautinė lietuvių bendrija absoliučiais skaičiais ir pagausėjo, tačiau netgi procentiniu atžvilgiu tas gausėjimas smarkiai atsiliko nuo kaimyninių tautų žmonių gausėjimo. Taigi galima kalbėti apie sąlyginį lietuviško etnoso sumažėjimą. Tai lėmė ištisus šimtmečius trukę karai su svetimšaliais, marai. Pagaliau į XIX amžių lietuviai atėjo praradę savo valstybingumą, kurį siekdami atgauti nesėkminguose sukilimuose vėl patyrė daug demografinių nuostolių. [Iš teksto, p. 190]Reikšminiai žodžiai: Miestai; Šeimos; Gyventojai; Istorija; Gimstamumas; Socialiniai pokyčiai; Gyventojų surašymai; Statistika; Demografija; Etnodemografija; Tyrinėjimai; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Cities; Families; Population; History; Birth rate; Social change; Population censuses; Statistics; Demography; Ethnodemography; Research; Lithuania; Eastern Europe.
