Kaimo šeima
LTLietuvos kaimiečių šeimos ankstesnius tyrinėjimus ir šaltinius, pasitelkiamus šiam darbui, esame aptarę istoriografinėje apžvalgoje. Autorė kelia sau uždavinį apžvelgti lietuvių valstiečių šeimą per du ryškiausius ir kokybiškai skirtingus jos raidos laikotarpius: 1) XVIII a.-XX a. pirmąją pusę ir 2) XX a. 5-9-ąjį dešimtmetį. Pirmąjį laikotarpį jungia kai kurie bendri šeimos formos, sandaros, jos narių vidaus gyvenimo ir turtinių santykių bruožai, esant tradiciškai besirutuliojusio Lietuvos kaimo panašiai socialinei ekonominei sanklodai. Antrąjį laikotarpį ženklina Antrojo pasaulinio karo pabaiga, sovietinės okupacija ir naujos socialinės ekonominės santvarkos įsigalėjimas, valstiečių privačios nuosavybės panaikinimas, jų pavertimas kolūkių bei vadinamųjų tarybinių ūkių darbininkais. Tai esminis kaimo gyvenimo lūžis, pasireiškęs, be kitų dalykų, naujos pažiūros į darbą, žmonių tarpusavio santykius, naujos ateistinės pasaulėžiūros formavimusi. Visa tai neabejotinai paveikė pačią šeimą. [Iš teksto, p. 123]Reikšminiai žodžiai: Kaimai; Šeimos; Giminystė; Papročiai; Tradicijos; Istorinė kaita; Tarpusavio santykiai; Turtiniai santykiai; Socialiniai pokyčiai; Demografija; Etnografija; Tyrinėjimai; Mažoji Lietuva; Villages; Families; Kinship; Customs; Traditions; Historical change; Interpersonal relations; Property relations; Social change; Demography; Ethnography; Research; Lithuania; Lithuania Minor.
