Ketvirtasis dievo buvimo įrodymas, arba kaip iš gramatinės formos padaromas dievas

LTIšnagrinėjęs Tomo Akviniečio Teologijos sumoje pateiktą ketvirtąjį Dievo buvimo įrodymo būdą, straipsnio autorius atrado, kad to įrodymo šerdį sudaro šie teiginiai: egzistuoja patiriamas nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausias daiktų ypatybių laipsnis; aukščiausieji laipsniai yra visų žemesniųjų buvimo priežastys, todėl privalo būti vienas, nepatiriamas visų ypatybių aukščiausiųjų laipsnių aukščiausiasis laipsnis kaip visų aukščiausiųjų laipsnių buvimo priežastis; tas pats aukščiausias vienintelis laipsnis yra Dievas. Samprotavimas pradedamas gramatiniais laipsniais, kurie toliau redukuojami į unikalų metafizinį esinį – visų aukščiausią laipsnį kaip vienintelę visų žemesniųjų buvimo priežastį ir Tomas pavadina jį Dievu. Todėl straipsnio autorius daro išvadą, kad ketvirtasis įrodymas, paremtas abejotinomis metafizikos prielaidomis, iš gramatinės kokybinių būdvardžių formos padaro Dievą.Maža to, daiktai ir Dievas įrodymui nebūtini: daiktai – todėl, kad tiesiogiai susiję su laipsniavimu; Dievas – todėl, kad jis savavališkai prie to įrodymo prisegtas ir gali būti pakeistas bet kuo, pvz., singuliarumo tašku. Kadangi ketvirtojo įrodymo pagrindas yra gramatinis, o „variklis“ – metafizinės spekuliacijos, tai jį galima laikyti ne tik nenusisekusia instrukcija, kaip iš gramatikos padaryti Dievą, bet ir kaip senovinę postmodernistinės gramatologijos užuomazgą.

ENConsidering the fourth way of proving God’s existence as it is presented by Thomas Aquinas in his Summa Theologiae, the author of the article finds that the core of its argumentation is this: there are positive, comparative and superlative degrees of properties seen in things, and the superlative are the causes of being of comparatives and positives; therefore must be an unseen ultimate superlative which is the cause of being of all superlatives; and that super-superlative is God. So the argument starts from grammatical degrees, reduces all superlatives into metaphysical one, announces it the cause of all lesser degrees and calls it God. Therefore the author of the article concludes that the fourth way makes God out of grammatical form of qualitative adjective using dubious metaphysical speculations concerning causes.Moreover neither things nor God are necessary to the proof: things – because they are directly related to degrees; God – because he is arbitrarily appended to it: God can be easily substituted there by anything else, say the singularity point. Since the basis of the argument is grammatical form and the driving force is metaphysical reasoning, the fourth way can be regarded not only as failed instruction how to make God out of grammar but also as an ancient germ of postmodern grammatology.