Sartre’o egzistencinės ontologijos principai

LTStraipsnis skirtas prancūziškojo egzistencializmo lyderio Jeano-Paulio Sartre’o egzistencinės ontologijos analizei. Dėmesys sutelkiamas į jo koncepcijos sąsajas su neklasikinės ir fenomenologinės filosofijos tradicija, įvairiais aspektais aptariamas prancūzų mąstytojo egzistencinės ontologijos savitumas, jos santykiai su pirmtakų ir amžininkų koncepcijomis. Detaliai analizuojama Sartre’o egzistencijos, autentiškos filosofijos, vidinio pasirinkimo, laisvės ir nonkonformistinės intelektualo laikysenos valdžios atžvilgiu problemos. Toks požiūris į egzistencinės Sartre’o ontologijos idėjas suteikia galimybę mąstytojo kūrybinį palikimą traktuoti kaip savotišką jungtį tarp neklasikinio ir postmodernaus mąstymo tradicijų.

ENArticle analyzes existential ontology of Jean-Paul Sartre, perhaps the best known philosopher of the twentieth century, leading figure of French Existentialism, whose writings set the tone for intellectual life after the Second World War. It focuses attention on links of the ontology with phenomenology and nonclassical theories of philosophy. The problems of existence, authentic philosophy, internal choice, freedom and intellectual nonconformist position in relation to political authorities are analyzed in details. This approach to the ontological ideas of Sartre enables treating his heritage as a peculiar connection between non-classical, classical and postmodern traditions of thinking.