Взаимодействие художественных традиций Востока и Запада в компаративистском искуссвоведении Б. Балтрушайтиса

• The East and the West in J. Baltrušaitis comparative art studies
• Rytai ir Vakarai J. Baltrušaičio komparatyvistinėje menotyroje

LTŽymaus lietuvių poeto sūnus Jurgis Baltrušaitis tapo vienu didžiųjų XX a. pabaigoje suklestėjusios komparatyvistinės menotyros pirmtakų, sukilusių prieš tradicinėje Vakarų menotyroje vyravusias eurocentrines nuostatas. Pasitelkdamas įvairias komparatyvistinės metodologijos prieigas, lyginamuoju ir struktūralistiniu požiūriais jis tyrinėjo įvairias Šumero, Egipto, Irano, Armėnijos, Gruzijos, arabų musulmonų, antikos, Vakarų Europos viduramžių ir vėlesnių laikų meno formas, išryškindamas ne tik regioninį jų ypatingumą, bet ir meno formų giminiškumą, panašius analogiškų problemų sprendimo variantus. Menotyrininko karjerą pradėjęs romantiškosios dailės ornamentinės stilistikos studijomis Baltrušaitis nesitenkino aprašomosios ir ikonografinės menotyros teikiamomis galimybėmis. Jis vadovaujasi Focillono nuostatomis, pabrėžiančiomis konkrečių meno formų raidos dėsningumų pažinimo svarbą. Tačiau, meno formas gvildendamas morfologiškai, jų kaitoje pirmiausia įžvelgia ne biologinio formų gyvenimo apraiškas, o istorinę ir morfologinę juose slypinčių „prasmių“ kaitą, kuri paklūsta griežtiems formų raidos dėsniams. Jos konkretų turinį lemia civilizacijos pobūdis ir unikali kultūrinė istorinė situacija. Visuminis kompleksinis lyginamasis požiūris į meno formų ir stilių dėsningumus padėjo Baltrušaičiui „Fantastiniuose viduramžiuose“ bei „Prabudime ir stebukluose“ pasitelkti archeologijos, etnologijos, civilizacijos istorijos, estetikos, geometrijos bei kitų mokslų laimėjimus ir atskleisti daugelio Rytų civilizacijose susiformavusių mitologinių, fantastinių įvaizdžių patekimą į meninę Vakarų Europos kultūrą.Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistinė menotyra; Jurgis baltrušaitis; Comparative art history.

ENSon of a famous Lithuanian poet, Jurgis Baltrušaitis became one of the great founders of comparative art studies that blossomed at the end of XX c., who rebelled against Eurocentric attitudes prevalent at the time in traditional Western art studies. By employing various comparative methodology approaches, he explored from comparative and structural perspectives various Sumerian, Egyptian, Iranian, Armenian, Georgian, Arab Muslim, Antique, Western European Middle Age and later period art forms; he not only emphasized their regional significance, but also underscored connections between art forms, similar ways of solving identical problems. Baltrušaitis, who began his art researcher career with studies of ornamental styles in Romantic paintings, did not confine himself to possibilities provided by descriptive and iconographic art studies. He is guided by Focillon’s provisions stressing the importance of learning regularities in evolution of specific art forms. However, by scrutinizing art forms morphologically, he primarily saw in their change not manifestations of life of biological forms, but historical and morphological change of “meanings” lying within them, which is guided by strict laws on evolution of forms. Universal, complex, comparative approach to regularities of art forms and styles helped Baltrušaitis to utilize in “Fantastical Middle Ages” (Fantastiniuose viduramžiuose) and “Awakenings and miracles” (Prabudime ir stebukluose) achievements of archeology, ethnology, civilization history, aesthetics, geometry; to reveal appearance of many mythological, fantastic images, formed in Eastern civilizations, into artistic culture of the Western Europe.