Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis

LTTyrime siekiama atsakyti į klausimą, koks studentų probleminio mokymosi procesas leidžia pasiekti tarpdalykinį supratimą. Tarpdalykinis probleminis mokymasis konceptualizuojamas kaip nelinijinis, iteracinis, spiralinis ir kumuliatyvus procesas, kai, taikydami tam tikrą pakopinę sprendimo taktiką, studentai įgyja išsamesnį tarpdalykinį kompleksinės problemos supratimą. Be to, pagrindžiamas struktūrinis požiūris į dalykinį, daugiadalykį ir tarpdalykinį žinojimą, išskiriami kiekybinis ir kokybinis žinojimo lygmenys. Dauginių atvejų studija atskleidžia tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso struktūrą ir kritinius žinojimo konstravimo momentus. Išryškėja dvi pagrindinės tarpdalykinio probleminio mokymosi konfigūracijos – disciplinuotas ir lankstusis tarpdalykinis probleminis mokymasis; be to, išskiriami keli disciplinuoto tarpdalykinio probleminio mokymosi modalumai – įsipareigojimu grindžiamas ir dogmatinis probleminis mokymasis bei autentiškasis ir imitacinis įsipareigojimu grindžiamas tarpdalykinis probleminis mokymasis. Studentų sukurti problemos sprendimai implikuoja skirtingo lygmens tarpdalykinį žinojimą: kai (i) mechaniškai suformuojamos pavienės, netvarios tarpdalykinės jungtys, kurias studentai sunkiai paaiškina, arba kai (ii) sukuriamas integruotas problemos supratimas, susiejantis daugiadalykius požiūrius.Disciplinuotas, įsipareigojimu grįstas tarpdalykinis probleminis mokymasis yra palankiausia mokymosi konfigūracija tarpdalykinėms žinioms konstruoti. Kokybinio lygmens tarpdalykinis problemos supratimas yra nuoseklių grupės ir individualių kognityvinių (taip pat socialinių ir emocinių) pastangų, sąmoningo ir autentiško mokymosi (o ne imitavimo) padarinys. Nelankstūs grupės narių epistemologiniai įsitikinimai, metodologiniai konfliktai, naivusis tarpdalykinis mąstymas, subgrupių įsigalėjimas, tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso imitavimas yra sunkiausiai peržengiami mokymosi slenksčiai. Konceptualieji pokyčiai, įvykstantys probleminio mokymosi procese, priešingai, suaktyvina tarpdalykinio žinojimo konstravimą [ktu.edu].

ENThe study aims to answer the following question: what process of students’ problem-based learning allows achieving interdisciplinary understanding. Interdisciplinary problem-based learning is conceptualised as a nonlinear, iterative, spiral and cumulative process, where students acquire a more comprehensive interdisciplinary understanding of a complex problem by applying certain step-by-step tactics of solution. Moreover, a structured approach to disciplinary, multidisciplinary and interdisciplinary knowledge is justified, quantitative and qualitative levels of knowledge are distinguished. The multiple case study reveals the structure of the interdisciplinary problem-based learning process and the critical moments of knowledge construction. Two main configurations of interdisciplinary problem-based learning emerge, i.e., disciplined and flexible interdisciplinary problem-based learning. In addition, several modalities of disciplined interdisciplinary problem-based learning are identified: commitment-based and dogmatic problem-based learning as well as authentic and simulated commitment-based interdisciplinary problem-based learning. Problem-solving scenarios that are created by students imply interdisciplinary knowledge of different levels: when (i) isolated unsustainable interdisciplinary links, which are hardly explained by students, are mechanically made and when (ii) integrated understanding of a problem is created, which links multidisciplinary approaches.Summarising, disciplined, commitment-based interdisciplinary problem-based learning is the most favourable learning configuration for the construction of interdisciplinary knowledge. Moreover, interdisciplinary understanding at a qualitative level is a result of consistent group and individual cognitive (as well as social and emotional) efforts, in addition to students’ awareness and authenticity (not imitation). Besides, inflexible epistemological beliefs of group members, methodological conflicts, naive interdisciplinary thinking, subgroup empowerment, and imitation of the interdisciplinary problem-based learning process are the most difficult thresholds to be crossed. Conceptual changes that occur in the process of problem-based learning, on the contrary, activate the construction of interdisciplinary knowledge.