Raštai
LT1901 metais iš Vulgatos ir Jakóbo Wujeko vertimo pradėjęs versti Šventąjį Raštą ir vylęsis, kad jis užpildys tokių tekstų spragą ir bus svarbus spaudos panaikinimo draudimo laukiančiai pasaulietinei ir bažnytinei bendruomenei, Antanas Baranauskas jo taip ir nebaigė - pradėtą didžiulį darbą nutraukė mirtis (1902 m. lapkričio 26 d.). Vertimas iki šiol liko rankraščiu. Nors XX a. pradžioje Baranausko vertimas buvo kritiškai vertintas, nors jis, pasak šventraščio tyrinėtojų, netenkino nei moksliškumo, nei lietuvių kalbos ir gramatikos požiūriu, šiandien jo paskelbimas svarbus ne tik Šv. Rašto lietuviškųjų vertimų istorijai, bet ir lietuvių kalbos poetikos bei stilistikos, rašytojo kūrybos visumos tyrinėjimams. Baranausko Šv. Rašto Penkiaknygės vertimas pateikiamas iš Biblijos rankraščio, kuris saugomas Vilniaus universiteto Bibliotekos Rankraščių skyriuje (F1-F168; antraštinis puslapis: „Biblija / Rasztas Szwentas / Seno ir Naujo Testamento. / Isz łotiniszkos wulgatos / Lietuwiszkai perguldytas / su trumpais pareiszkinimais / isz Kunigo Menokijaus ir Kitu mokytu / A. B. Seinų Wyskupo"). [Iš teksto, p. LVII]
