LTPalaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871-1927) atminimas Lietuvoje dažniausiai siejasi su jo ganytojišku darbu tautiškai mišrioje Vilniaus vyskupijoje 1918-1925 metais. Nors Jurgio Matulaičio gyvenimas ir veikla gana plačiai aprašyti, iki šiol beveik jokio dėmesio nėra susilaukę ir visuomenei beveik nežinomi arkivyskupo darbai krikščioniškos socialinės filosofijos plėtojimo srityje. J. Matulaičio socialinė mintis Lietuvoje pamiršta iš dalies dėl to, jog šiomis temomis jis daugiausiai rašė lenkų kalba, ypač dėstymo Varšuvoje laikotarpiu. Dėl to ši mintis ne mažiau reikšminga tiek istoriškai, kaip padėjusi pamatus pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos politinį gyvenimą formavusioms idėjoms, tiek ir šiandienai, kaip pavyzdys mūsų tautos katalikiškos socialinės minties, verčiančios kelti Lietuvoje ir ypač apleistus socialinio teisingumo klausimus. J. Matulaičio socialinės filosofijos tekstų rinktinė yra bandymas grąžinti į Lietuvos gyvenimą tiek J. Matulaitį kaip socialinį mąstytoją, tiek socialinio teisingumo klausimus apskritai.