Soviet passports and their implementation in east and southeast Lithuania (1944–1989)

LTSovietinė valdžia stengėsi vykdyti totalitarinę individo gyvenimo kontrolę. Turbūt efektyviausias būdas kontroliuoti asmenį buvo nedidelio formato knygelė - sovietinis pasas, be kurio žmogus negalėjo nei įsidarbinti, mokytis, kurti šeimos, pakeisti gyvenamosios vietos. Straipsnyje, remiantis archyvine ir istoriografine medžiaga, nagrinėjamas sovietinės pasų sistemos įdiegimas Lietuvoje 1944-1989 m., dėmesį sutelkiant į Rytų ir Pietryčių Lietuvą. Aiškinamasi, kaip buvo diegiama ir tobulinama sovietinė pasų sistema, kokią reikšmę turėjo privaloma visuotinė gyventojų registracija, kaip ji funkcionavo. LSSR sovietinės pasų sistemos raidoje išskirtini keli etapai: 1) 1944-1953 m. - pasų sistemos atkūrimas turint tikslą ją pasitelkti spartesnei Lietuvos sovietizacijai. Todėl visi vyresni negu 16 metų amžiaus respublikos gyventojai privalėjo gauti sovietinį tapatybę patvirtinantį dokumentą ir būti įregistruoti pagal gyvenamąją vietą. Šios priemonės labai palengvino visuomenės kontrolę, valdžiai priešiškai nusiteikusių asmenų paiešką ir izoliavimą, varžė gyventojų laisvą judėjimą: 2) 1953-1989 m. - sovietinės pasų sistemos modernizavimas, susijęs su politiniais, ekonominiais ir socialiniais pokyčiais (iš sovietinių lagerių buvo paleista milijonai represuotų gyventojų, įgyvendinami gigantiški pramonės ir žemės ūkio plėtros projektai lėmė išaugusius migracinius procesus, kuriuos reguliuoti padėjo liberalizuota gyventojų registracijos ir pasų sistema). Dėl sovietinės valdžios vykdyto vakarinių valstybės teritorijų homogenizavimo plano (1944-1946 m.) Rytų ir Pietryčių Lietuvoje susidarė išskirtinė padėtis. Šio regiono gyventojai lenkai buvo vertinami kaip Lenkijos piliečiai, kurie turėjo persikelti į naujoje geografinėje erdvėje atsidūrusią Lenkiją.Tuo metu vykdyta gyventojų pasportizacija Vilniuje buvo panaudota perkėlimo akcijai forsuoti. LSSR partinė administracinė valdžia naudojosi veikusia privalomos gyventojų registracijos sistema norėdama kontroliuoti piliečių gyvenimą, spręsdama respublikos ūkinius ar socialinius klausimus. Patraukliausia vieta gyventi buvo respublikos sostinė Vilnius, kuris traukė ne tik kitų lietuviškų regionų, bet ir kitų sovietinių ar autonominių respublikų gyventojus. Todėl miestas augo hipertrofuotai. Siekdama pristabdyti tokį Vilniaus demografinį augimą, respublikos ir miesto valdžia savo sprendimais ribojo tam tikrų gyventojų grupių registraciją mieste, o kitiems (lietuviams) lengvino sąlygas įsikurti. Dėl to mieste pamažu kito etninė gyventojų sudėtis ir išaugo lietuvių skaičius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasai; Piliečių registracija; Rytų ir pietryčių Lietuva; Paso režimo zona; Pasportizacija; Passports; Registration of citizens; East and Southeast Lithuania; Passport regime area; Pasportisation.

ENThere was one very special document in the life of each adult citizen of the USSR. This document was the internal passport, which was a short chronicle of a person's life. It reflected almost the whole life of an individuahfrom the place and time of their birth, to the duties the holder had to their children (indicated by a stamp in the passport about any underage children and any duty the parent had to support them financially). This article presents an analysis of the development of the Soviet passport system in east and southeast Lithuania in the period 1944 to 1989, and efforts to introduce modernisation, revealing the fimctions and some details of the universal obligatory registration of citizens based on their place of residence. [From the publication]

• Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-2001 metais / Vytautas Sinkevičius. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2002. 207 p.
• Sovietinio pasų režimo įvedimas Lietuvos SSR 1944–1953 metais / Regina Laukaitytė. Teisė. 2018, t. 107, p. 51-65.
• Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos SSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944-1947, 1955-1959 m.) / Vitalija Stravinskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 510 p.
• Valstybių teisių perėmimas, neteisėti teritoriniai pokyčiai ir pilietybė : disertacija / Birutė Kunigėlytė-Žiūkienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015. 197 p.