LTVokiečių nacistai buvo maniakiškai įsitikinę arijų rasės pranašumu, ir tai turėjo būti įtvirtinta jiems užvaldžius tiek visą Europą, tiek ir už jos ribų. Žydus jie matė kaip pagrindinę kliūtį - galbūt dėl pernelyg "iškreipto" intelekto ir žinių? Galbūt buvo per daug "deformuotų" gydytojų, teisininkų, rašytojų, mokslininkų, kompozitorių ir menininkų? Čia ne vieta diskusijoms. Tačiau tai paaiškina uolias pastangas atsikratyti šiais žmonėmis - žydų tauta, kuri ne tik davė pasauliui moralės įstatymus, bet ir nemažai prisidėjo prie šio pasaulio tobulumo. Žydai taip elgėsi ir taikos, ir negandų metais. Jų rezistenciją prieš blogį akivaizdžiai rodo Vilniaus geto pavyzdys. Šioje knygoje kalbama apie neprilygstamą dvasinę rezistenciją Vilniaus gete, apie geto jaunesniosios kartos drąsą ir heroizmą ginant žydų tautos garbę ir gyvybę, iškeliama skausminga apskritai neišvengiamo geto administracijos ir policijos bendradarbiavimo su persekiotojais ir žudikais problema. Autorė kruopščiai rinko gausius įrodymus, tyrė pagrindinius pirminius šaltinius, pateikė dvasinės rezistencijos Vilniaus gete apibrėžimą, aprašymą ir išvadas [Iš Pratarmės].