Lithuanica aliter

LTKnygoje nagrinėjami XIV-XVI a. baltiški rašytiniai ir spausdinti šaltiniai: Elbingo žodynas, vadinam asis Grunau žodynėlis, Bazelio kolofonas, Kretos pėdsakas, 1545 ir 1547 m. katekizmai. Ypatingas dėmesys skiriamas baltų raštingumo, išsilavinimo problemoms, tiems rašto paminklams, kuriuos, sprendžiant pagal paratekstinius knygų elementus, sukūrė (parašė arba nukopijavo) baltai. Išsamiau gvildenami istoriniai kultūriniai kontekstai, kurie lėmė baltiškų rašto artefaktų atsiradimą, jų siaurą funkcinę paskirtį bei gyvavimą. Į Čekijos karalystės sostinę Prahą žvelgiama kaip į vietą, kur XIV a. susiklostė ypač palankios sąlygos atsirasti baltiškiems tekstams. Seniausieji baltų rašto pam inklai (pėdsakai) interpretuojami kaip reikšminga lituanistinio paveldo dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų raštija; Baltiški šaltiniai; Baltų kalbos; Žodynai; Leksikografija; Prūsų kalbos paminklai; Paleotipai; Praha; Baltic sources; Baltic lexicography; Baltic literacy; Old Prussian written tradition; Paleotypes; Baltic languages; Prague.

ENThe book addresses different aspects of the Baltic written and printed sources of the 14th-16th centuries: the Elbing Vocabulary, the so called Grunau’s Vocabulary, Basel colophon, the Trace of Crete, the catechisms of 1545 and 1547. Special attention is paid to the problems of literacy and education of the Balts and those written monuments which were created (written or copied) by the Balts, as demonstrated by the paratextual elements of the books. Those historical and cultural contexts, which determined the emergence of the oldest Baltic written artefacts, their narrow function and existence are more thoroughly investigated. The book takes a comparative approach, which enables a better understanding of the peculiar characteristics of Old Prussian and Lithuanian written traditions. [Extract, p. 391]