EES implementation promoting the development of social dialogue in Lithuania

LTLietuvos stojimas į ES turėjo teigiamą įtaką socialinio dialogo plėtrai mūsų šalyje ir paskatino socialinių partnerių, o ypač Vyriausybės pastangas didinti darbdavių ir dirbančiųjų bendradarbiavimą. Tačiau nežiūrint į nuveiktus darbus galima teigti, kad socialinis dialogas Lietuvoje tik formuojasi, todėl dar yra nemažai problemų ir trūkumų. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, socialinis dialogas turėtų padėti efektyviai suderinti dvi, galima sakyti, priešingas tendencijas: darbo santykių liberalizavimo ir užimtumo lankstumo (flexibility) didėjimą bei užimtumo socialinio saugumo (security) plėtrą, užtikrinant atitinkamą gyvenimo lygį bei socialines garantijas. Tačiau mažas profesinių sąjungų tinklas, žemas darbuotojų bei darbdavių aktyvumas bei kolektyvinių derybų trūkumas neužtikrina harmoningų santykių darbo rinkoje. Tokioje situacijoje, užimtumo apsaugos teisinės bazės liberalizavimas bei žemas vidutinis darbo užmokestis mažina darbuotojų darbo motyvaciją, jų lojalumą įmonėms, kas, galutiniame rezultate, mažina įmonių produktyvumą/konkurencingumą ir didina darbuotojų, ypač jaunų, migracines nuostatas. Naujos Lietuvos perspektyvos Europos Sąjungoje bei teigiamos ūkio augimo tendencijos ir laisvas darbo jėgos judėjimas, sudaro palankias sąlygas formuotis naujam socialinių partnerių bendradarbiavimo etapui, kas betarpiškai yra skatinama Europos užimtumo strategijos. Aktyvesnis socialinių partnerių bendradarbiavimas ne tik turės teigiamą įtaką Lietuvos ūkio plėtrai, bet taip pat tarnaus efektyvesniam žmogiškųjų išteklių panaudojimui bei šalies gyventojų gyvenimo lygio augimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinis dialogas; Darbo santykiai; Makroekonominiai indeksai; Social dialogue; Labour relations; Macro-economic indices.

ENJoining the EU had a positive influence on the development of social dialogue in Lithuania and encouraged the government to strengthen mutual cooperation between the employers and the employees. However, despite the performed work we can assume that the social dialogue has only been started in Lithuania, therefore, we still see many drawbacks in this field. Social dialogue in Lithuania just like in other EU countries should help effectively combine two quite opposite aspects: it should help formulate a more liberal attitude towards work relations and it should increase employment flexibility, and social security employment, ensuring thus, adequate standard of life and social guarantees. Unfortunately, a small network of trade unions, a low activity of employers and employees and the lack of collective discussions does not ensure balanced relationships in the labour market. In this situation, liberalisation of the legal framework of employment safety and a low medium salary decreases motivation of employees and their loyalty to companies. This results in the decreased corporate productivity/competitiveness and stimulates employees’, especially young ones, desires to migrate. New prospects of Lithuania as a member of the EU, and positive tendencies of growing economy and a free movement of labour force, provide favourable conditions for a new stage of cooperation between social partners, which has been constantly promoted by the EU employment strategy.

• Darbo aplinka ir socialinis dialogas europos sąjungos naujojoje valstybėje Lietuvoje / Charles Woolfson, Dace Calite. Pinigų studijos. 2008, Nr. 2, p. 61-72.
• Darbo, gyventojų užimtumo bei darbo rinkos politikos tyrimai Lietuvos raidos kontekste / Boguslavas Gruževskis. Socialinė raida ir politika. Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, 2011. P. 61-91.
• Development of the profession and qualifications of adult educators in Lithuania in the context of reforms of adult education / Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys, Vilija Lukošūnienė, Vaiva Zuzevičiūtė. International review of education. 2018. vol. 64, iss. 4, p. 465-487.
• Local state-society relations in Lithuania / Jurga Bučaitė-Vilkė and Aistė Lazauskienė. Close ties in European local governance / editors Filipe Teles, Adam Gendźwiłł, Cristina Stǎnus, Hubert Heinelt. London: Palgrave Macmillan, 2020. P. 243-257.
• Socialinės partnerystės modelio, taikomo mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, parametrų vertinimas / Lina Kaminskienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2008, Nr. 16, p. 52-68.