Meno kūrinio struktūros fenomenologinė analizė

LTStraipsnio tikslas - supažindinti skaitytoją su Lietuvoje mažai tyrinėta meno kūrinio struktūros fenomenologija. Vadovaujantis analitiniu bei fenomenologiniu metodais, parodoma, kaip gali būti nagrinėjami laiko ir erdvės menai, išryškinami jų skirtumai ir panašumai, atskleidžiama, kaip dailės ir literatūros kūriniai gali būti klasifikuojami pagal siužetus, tiriamas jų santykis su suvokėjo sąmone, gilinamasi į estetinių verčių įvairovę. Analizuojant meno kūrinio struktūrą atskleidžiama jo intencinė būtis, parodoma, kuo jis skiriasi nuo paprasto daikto. Daugiausiai remiamasi Romano Ingardeno ir Mikelio Dufrenne’o, kurie fenomenologu mokykloje išsamiausiai nagrinėjo meno kūrinio struktūrą, tyrinėjimais. Į kūrinio struktūrą abu filosofai žvelgia kiek skirtingu aspektu: „Kokia turėtų būti kūrinio struktūra, kad jis būtų laikomas meno kūriniu ir skirtųsi nuo paprasto daikto?“ - skamba kertinis R. Ingardeno klausimas. Tai yra ontologinė analizė, kuri siekia išsiaiškinti kūrinio būties pagrindą. O M. Dufrenne’as labiau gilinasi j meno kūrinio ir estetinio objekto skirtumus, kūrinio išraiškos savitumą, taigi pagrindinis atsparos taškas jam yra suvokėjo sąmonė. [Iš straipsnio, p. 81]Reikšminiai žodžiai: Phenomenology; Work of art; Visual art; Literature; Structure; Expression.

ENThis essay presents a phenomenological study on structure of artwork. It focuses on two well-known phenomenological authors: Roman Ingarden and Mikei Dufrenne, reviews their works and introduces their research on these questions. The author tries to answer questions such as: What is the structure of artwork? What is unique and what is common in the works of time (music, literature) and space (visual arts)? How can they be explored and interpreted? What makes artwork incomparable to any other product of human being? The author describes and explores the differences between a work of art and that work as an aesthetic object; explores the classification of paintings according to their subjects (the work with the historical subject, portrait, landscape, abstract work etc.), stresses both the likeness and differences between painting and literature. According to the account defended in this paper, the variety of the values of artwork makes each of them unique. On the other hand we can find in the painting and in literature or music such aesthetic values as beauty, originality, melody etc. [From the publication]