Nietzsche’ės idėjų reinterpretacija Deleuze’o filosofijoje

LTGilles Deleuze kaip ir Michel Foucault ir Jacques Derrida yra viena iškiliausių ne tik postmodernizmo, bet ir apskritai XX a. Vakarų filosofijos asmenybių, kurios reikšmė filosofijos idėjų istorijai dar nesuvokta. Šis mąstytojas savitai išplėtojo daugelį neklasikinės filosofijos idėjų, o savo originalia Friedricho Nietzsche'es idėjų interpretacija privertė mus kitaip žvelgti į jį kaip akivaizdų klasikinės Vakarų mąstymo tradicijos reformatorių. Jis nubrėžė naujas dar neatskleistas Nietzsche'es idėjų klasikinio mąstymo interpretacijų galimybes. Postmodernistinės filosofijos ideologas Deleuze pirmiausia atmeta nihilistinę Nietzsche'es idėjų interpretaciją ir nepritaria Dievo mirties, bei visa ko neigimo konceptų sureikšminimui, kaip pagrindinėms Nietzsche'es filosofijos idėjoms ir charakteristikoms. Kita vertus, Deleuze kruopščiai argumentuotais teiginiais pabrėžia išskirtinį Nietzsche'es indėlį į Vakarų mąstymo tradiciją, siekia atskleisti metaforiško šio mąstytojo stiliaus daugiasluoksniškumą, perspektyvizmą, reliatyvizmą, dinamiškumą ir artimumą postmoderniam mąstymui. Jo įsitikinimu, dėl galingo Nietzsche'es idėjų poveikio Vakarų mąstymo tradicijoje keičiasi ne tik požiūris į pasaulį, filosofinės saviraiškos galimybes, tačiau ir tyrinėjimo strategijos bei kalbos ir įvairių gyvenimo apraiškų vidinio sąryšingumo suvokimas. Deleuze pažymi, jog reikia mokytis Nietzsche’ę tinkamai suprasti, žvelgti giliau, juk pats filosofo mąstymo būdas - tai nuolatinė kaukių kaita.Jis nuolat kaitalioja žiūros taškus, prisistato skirtingais „Aš“ tam, kad išreikštų įvairias gyvenimo ir minties jėgas, kurios sudaro jo koncepcijos esmę. Šis į jokius klasikinio mąstymo sampratą netelpantis mąstytojas kuria naują filosofijos tipą - tapsmo filosofiją. Deleuze šią unikalią Nietzsche’ės „gyvenimo“ filosofiją ir jo filosofavimo manierą bando interpretuoti ir transformuoti naujai, t. y. postmoderniai. Esminiai žodžiai: Deleuze, Nietzsche, idėjų reinterpretacija, tapsmo filosofija, gyvenimas, filosofas, tapimas Kitu, rizoma, labirintas, nomadinis mąstymas.

ENThe article analyses the reinterpretation of the main ideas of Nietzsche in the philosophy of Deleuze. In the beginning of the article are discussed the interpretations of the philosophical thinking of Nietzsche. It is maintained that Deleuze not only reveals some new ways to read and to interpret the texts of Nietzsche in the perspective of postmodern thinking. The article analyses the critics of Western metaphysics of Nietzsche and Deleuze. It also indicates, the authentic way of philosophizing and of the identity of a philosopher. It is emphasized that the notion of nomadic thinking of Deleuze is based on the reinterpretation of the philosophical ideas of Nietzsche and of the aesthetical style of thinking. The main notions are rizoma and labyrinth. It is maintained that the nomadic way of thinking is different from the dogmatism of traditional Western metaphysics, from the ignoring of empirical experience and from the freedom of flight of the inner spirit.

• Giles Deleuze'o estetinės nomadologijos erdvės. Logos (Vilnius) 2005, 42, 115-129.
• Postmodernaus mąstymo poveikis estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaitai.. Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai. 2(2006), Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita, 12-87.
• Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. 273 p.