Neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo teorinis ir empirinis pagrindimas.

LT2005 m. gruodžio mėn. 9 d. Vilniaus pedagoginiame universitete Gintaute Žibėnienė apgynė daktaro disertaciją „Neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo teorinis ir empirinis pagrindimas“. Disertacijoje sprendžiami aktualūs neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimo klausimai. Disertacijoje buvo siekiama apibrėžti neuniversitetinių studijų programų kokybės vertinimą kaip edukologini reiškinį ir teoriškai bei empiriškai jį pagrįsti. Vertinimo subjektų (programų rengėjų, ekspertų, įskaitant darbdavius), kurie vadovaujasi teorinėmis nuostatomis, pagrįsta studijų programų kokybės vertinimo metodologija ir dalyvavimas yra pakankama studijų programos kokybės nustatymo sąlyga, šio vertinimo, stebėsenos (monitoringo) sudarymo prielaida. Šiuolaikinės studijų programų vertinimo koncepcijos orientuoja arba į iš anksto aprobuotus studijų programų kokybės kriterijus, arba į savianalizės vaidmens ir pasitikėjimo aukštąja mokykla didinimą. Disertacijoje parodoma, kad šių koncepcijų taikymo sintezė galima sumažinus privalomų rodiklių skaičių, įvedus vertinimo variacijas kur atsižvelgiama į studijų sritį ir kryptį, įtraukus programų rengėjus į jų parengtų programų vertinimo procesą. Studijų programos vertinimas – edukologinis reiškinys; vertinimas kaip nuolatinis procesas grindžiamas studijų turinio teorijos lygmeniu, jam būdingas sistemingas studijų programų atnaujinimas ir studijų programos įgyvendinimo stebėjimas.

ENGintautė Žibėnienė defended doctoral thesis “Theoretical and Empirical Basis for Evaluating Quality of Non-University Study Programmes’ in Vilnius Pedagogical University on December 9, 2005. The thesis addresses a relevant question on evaluating quality of non-university studies. The thesis aimed to define the evaluating of quality of non-university studies’ program as the educological phenomenon, and substantiate it theoretically and empirically. The evaluation methodology and participation of evaluating parties (program organisers, experts, employers, etc), that follow theoretical provisions, is enough condition for determining quality of study programs and enough precondition for setting evaluation and monitoring standards. Contemporary study programmes’ evaluation concepts are oriented towards the pre-approved study programme quality criteria or the increased role of self-analysis and confidence in university or college. The thesis shows that synthesis of such concepts may be applied after reducing the number of compulsory indexes, introducing several evaluation variations (taking into account area and direction of studies), and involving programme organisers into the evaluation of programmes prepared by them. The evaluation of study programme is educological phenomenon; its is considered as on-going process based on theoretical content of study a programme, and involves systemic updating and monitoring of study programmes.