Aldonos Liobytės folkloriškųjų pasakų ypatumai

LTStraipsnyje analizuojamos Aldonos Liobytės folkloriškosios literatūrinės pasakos, iki šiol nesulaukusios didesnio tyrėjų dėmesio. Sprendžiant šių pasakų savitumo problemą, siekiama išryškinti liaudiškuosius ir individualiuosius jų pradus. Gilinamasi į Liobytės knygoje "Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį" sudėtas literatūrines pasakas: atsekami folkloriniai jų siužetų šaltiniai, atskleidžiamos liaudies pasakų literatūrinio perdirbimo tendencijos, parodoma liaudiškojo stiliaus specifika. Išsiaiškinama, kad Liobytės folkloriškųjų pasakų šaltiniai yra Lietuvoje vidutiniškai paplitę tarptautinės kilmės liaudies pasakų siužetai ar tautosakinėje tradicijoje daugiau mažiau žinomi motyvai. Parodoma, kad Liobytei būdingos dauguma lietuvių vaikų literatūroje nusistovėjusių liaudies pasakų perinterpretavimo tendencijų, tik skirtingose pasakose jos įvairuoja ir paprastai išsiskiria viena dvi. Būdingiausia pasakų perinterpretavimo tendencija, įžvelgiama įvairiuose Liobytės pasakų struktūros lygmenyse, - skaitytojo vaiko lūkesčių ir suvokimo galimybių paisymas. Liobytės pasakas vienijančia specifine savybe reikia laikyti pasakojimo įvaizdinimą. Rašytojos stiliaus individualumą lemia tikslinga liaudiškos kalbos vartosena, atsirenkant ekspresyvius žodžius ir posakius, tačiau tokius, kurie turėtų būti suprantami ir vaikui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aldona Liobytė; Vaikų literatūra; Folkloriškoji literatūrinė pasaka; Liaudies pasakos; Literatūros tautosakiškumas; Aldona Liobytė; Children’s literature; Folkloristic literary fairy-tale; Folk tale; Folkloristic aspect of literature.

ENThe article deals with Aldona Liobytė’s folkloristic literary fairy-tales that have not attracted much scholarly interest so far. In addressing the issue of the originality of these fairy-tales, the author of the article seeks to highlight their folkloristic and individual beginnings. Focus is placed on the fairy-tales in Liobytė’s book "Pasaka apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį Žaliabarzdį" (A Tale about the Valiant Girl of Vilnius and Greenbeard the Robber). The author traces the folkloristic sources of their plots, points to the trends in the literary remake of folk tales, and shows the specifics of the folk style. She establishes that the sources of Liobytė’s folkloristic fairy-tales are the plots of fairy-tales of international origin moderately spread in Lithuania or motifs that are known in the folklore tradition to a bigger or lesser extent. Most of the trends in the reinterpretation of folk tales that are established in Lithuanian children’s literature are characteristic of Liobytė’s fairy-tales, but those trends vary in individual fairytales and usually one or two of them stand out. The most characteristic trend in the reinterpretation of fairy-tales - a regard to the expectations and the scope of perception of the reading child - is seen at different structural levels of Liobytė’s fairy-tales. Conveying the narrative as an image can be considered the specific quality that links Aldona Liobytė’s fairy-tales. The individuality of the writer’s style originates from purposeful use of popular language by selecting such expressive words and expressions that are comprehensible to children. [From the publication]