Vilniaus šventųjų Pranciškaus ir Bernardino bažnyčia ir bernardinų vienuolynas

LTŠv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčia neretai išskiriama ir apibūdinama kaip viena puošniausių ir gražiausių Vilniuje. Jau 1576 m. Brauno ir Hogenbergo Vilniaus plano apraše pažymima, kad gražus bernardinų vienuolynas yra „garsus savo nuostabia architektūra". Vos tik įkurtas, bernardinų konventas tapo ir labai svarbiu Vilniaus religinio gyvenimo centru. Jau keletą šimtmečių jis ne tik savo mūrais, bet ir už jų tvyrančiomis maldomis tarsi saugo Lietuvos sostinę nuo negandų, o kartu liudija jos krikščioniškąją kultūrą. Unikali architektūros ir kraštovaizdžio dermė suteikia šiai vietai ypatingo žavesio: vingiuota gaivališkos Vilnios pakrantė, vaizdingos Trijų kryžių ir Bekešo kalvos, jauki buvusio bernardinų sodo kaimynystė subtiliai išryškina žmogiškosios kūrybos genijaus sukurtus statinius, apgaubusius daugiau nei penkių šimtmečių istorijos atmintį ir netgi sunkiausių išbandymų laikais sugebėtą išsaugoti pranciškoniškąją Dievo ilgesio dvasią. [Iš straipsnio, p. 51]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos bažnyčios; Architektūros istorija; Dailės istorija; Barokas; Klasicizmas; Bažnyčių architektūra; Freskos; Dekoras; Koplyčios; Bažnyčia; Altoriai; Sieninė tapyba; Varpinės; Liturginiai indai; Lithuanian churches; History of architecture; Baroque; Church; Altare; Wall-painting; Campanile; Ornament.