Netautosakinė Aldonos Liobytės kūryba vaikams
LTRašytojos, vertėjos, leidėjos Aldonos Liobytės (1915-1983) kūrybos palikimas daugiausia adresuotas vaikams bei paaugliams. Trys stilizuotų liaudies pasakų rinkiniai, šešios pjesės-pasakos, dar kai kurios knygos atkreipia dėmesį ir yra svarbios dėl labai natūralaus jų tautosakiškumo. Tačiau ši autorė yra parašiusi ir kitokios prigimties - realistinių - kūrinių vaikam s bei paaugliams. Šiame straipsnyje analizuojamos Liobytės knygos, tekstai, kuriuose tautosaka nevaidina esminio vaidmens. Tačiau pastebima, jog net kurdama ugdomojo, mokomojo pobūdžio knygas autorė sumaniai pasitelkdavo tautosakos citatas ar aliuzijas, ir tai jos kūrinius darė meniškesnius, patrauklesnius, slopino publicistiškumą. Daugiausia realistinio tipo kūrinių sutelkta du kartus leistame rinkinyje "Tėveli, būk mažas" (antras leidimas papildytas). Straipsnyje parodoma, kad talentingiausi Liobytės apsakymai "Lėlė Aili" ir "Sunki mama" pagrindė kelią vadinamajai problemų prozai, kuri vėliau išsiplėtojo kitų autorių stambesnių formų kūriniuose paaugliams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aldona Liobytė; Vaikų literatūra; Tautosaka literatūroje; Pažintinė literatūra; Apsakymas; Problemų proza; Aldona Liobytė; Children’s literature; Folklore in literature; Educative literature; Short story; Problem prose.
ENThe major part of the creative legacy of the writer, translator, and publisher Aldona Liobytė (1915-1985) is intended for children and teenagers. Three collections of stylised folk fairy-tales, six plays fairy-tales, and some other books are eye-catching and important due to their natural folkloristic properties. However, the writer authored different - realistic - works for children and teenagers as well. The article contains analysis of Aldona Liobytė’s books and texts in which folklore does not play the central role. The author of the article stresses that even in her books of educational nature the writer ingeniously cited folklore or alluded to it and this rendered her works more attractive and artistic and subdued their reporting style. The majority of her realistic texts are included in the collection "Tėveli, būk mažas" (Daddy, Be Small; two editions, the second one extended). The article shows that Liobytė’s best short stories "Lėlė Aili" and "Sunki mama" paved the way to the so-called problem prose that was later developed in the works for teenagers of larger forms by other authors. [From the publication]
