Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos prioritetai: stebėsenos duomenų svarbos, formuojant savivaldos sveikatos strategiją, vertinimas
LTTikslas. Nustatyti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose iškeltų prioritetinių sveikatos stebėsenos sričių ryšį su savivaldybės planuojamomis sveikatos strategijos veiklomis. Tyrimo metodai. Tyrime buvo analizuojamos 30 savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos ir šių savivaldybių strateginio planavimo dokumentai – plėtros ir veiklos planai. Naudojantis šių dokumentų tekstine informacija apie savivaldybėje išskirtas prioritetines sveikatos stebėsenos sritis ir strateginiuose savivaldybės planavimo dokumentuose numatytas priemones sveikatos problemoms spręsti, sudaryta duomenų bazė. Tyrimo kintamieji priskirti tam tikrai kategorijai, sudarytai remiantis Lietuvos sveikatos strategijoje naudojamais vertinimo rodikliais. Užkoduotiems duomenims vaizduoti taikytas Mosaic plot metodas. Duomenys vertinti ir analizuoti remiantis chi kvadrato testu ir neatitikties koeficientu C (angl. Contingency coefficient). Rezultatai ir išvados. 2014–2016 m. savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų duomenimis, pagrindinės analizuotose savivaldybėse vyraujančios prioritetinės sveikatos stebėsenos sritys buvo šios: neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė (23,3 proc.), skurdo lygis ir nedarbas (11,9 proc.), motinos ir vaiko sveikata (11,5 proc.). Didžioji dalis strateginiuose savivaldybių planavimo dokumentuose numatytų priemonių buvo skirtos sveikatos infrastruktūrai gerinti (41,3 proc.), visuomenės sveikatos biuro darbui užtikrinti (29,2 proc.), socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti (11,9 proc.).Išanalizavus, kaip strateginiuose planavimo dokumentuose ir numatant tolesnes priemones, padėsiančias gerinti gyventojų sveikatą, naudojami visuomenės sveikatos stebėsenos duomenys apie gyventojų sveikatą, didžiojoje dalyje analizuotų savivaldybių (21 iš 30) nustatytas silpnas ar vidutinis priklausomumas tarp stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose išskirtų prioritetinių sveikatos sričių.
ENThe aim of the study was to determine the relation between the health problems raised in the public health monitoring reports of Lithuanian municipalities and the activities planned in municipality’s health strategies. Material and methods. The study analyzed public health monitoring reports of 30 municipalities and strategic planning documents – development plans and action plans of these municipalities. The textual information from these documents about the priority health problems and actions was used in this study. A database was created by assigning variables to a certain category based on the evaluation indicators used in the Lithuanian Health Strategy. Mosaic plot method was used to represent the encoded data. Chi square test and Contingency coefficient (C) were used for data evaluation and analysis. Results and conclusions. According to the public health monitoring reports of municipalities, the main priority areas of health in the analyzed municipalities were: prevention and control of non-communicable diseases – 23.3 %, poverty and unemployment – 11.9 %, maternal and child health – 11.5 %. Most of the measures provided for in the strategic planning documents of municipalities were aimed at improving health infrastructure – 41.3 %, ensuring the work of the Public Health Bureau – 29.2 %, and reducing socio-economic exclusion – 11.9 %. After analyzing the use of public health monitoring data in the strategic planning documents and providing further measures to improve the health of the population, in the most of analyzed municipalities was found weak or moderate dependence between the monitoring reports and the priority health areas highlighted in the strategic planning documents of the municipalities.
