Proceso žymės kūrinyje

LTJuozas Adomonis - žymus keramikas, kritikas, teoretikas ir pedagogas, pagerbtas Nusipelniusio meno veikėjo vardu, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Vyriausybės meno premija. Kalbant apie dailininko veiklą, dažnam vertintojui neišvengiamai išsprūsta apibūdinimas„klasikas". Tačiau išties reikšminga, jog tarp kolegų ir studentų jis yra pelnęs tikrą, neformalų profesinį autoritetą. Taigi, kodėl naujoji profesoriaus Juozo Adomonio kūryba atrodo tokia gyvybinga ir šviežia, lyg už jo pečių neglūdėtų penkiasdešimt kūrybinio ir pedagoginio darbo metų? Ar dėl to, kad dailininkas visą tą laiką rūpinosi ne vien savo paties kūryba, buvo atviras naujovėms ir nevengė nerti į tarptautinius vandenis? Ar todėl, kad patirtis jam padėjo įtvirtinti dar jaunystėje susiklosčius] atsakingą požiūrį į kūrybą bei subtilų skonį, tačiau nenuslopino vidinės laisvės, humoro jausmo ir poreikio pažaisti vaizdais, paklajoti? [p. 7].

ENJuozas Adomonis is a famous ceramic artist, as well as an art critic, theoretician and teacher. When writing on Adomonis'activity, critics almost invariably refer to him as a'classic', and it is of consequence indeed that he has earned a sincere and true esteem of his colleagues and students. Adomonis'approach to ceramic art has been partially determined by the epoch of his formation and his career. The artist belongs to the generation of the'thawing'period: these individuals started their careers just before or immediately after the fall of Stalinism. The artist himself tends to consider the early Sixties a phase of late Modernism, while in Modernist aesthetics the emotional impact of a work of art is strongly associated with its distinctive artistic form. Therefore each of the artists of the Sixties and Seventies inevitably revisited the question of the nature of his or her medium (be it painting, sculpture or textile arts) and its properties. No matter how they answered this particular question, most of Adomonis' contemporaries sought to explore the potential of the material used in the making of their artwork. But what was part and parcel of a ceramic art piece for Adomonis, did not completely correspond with the then dominant concept of ceramic art in Lithuania. The surface of his works has Nordic elegance and density. The artist has never developed a liking of supple forms or amorphous, 'unharnessed' plasticity. He finds inspiration in the world's architectural ceramics - historic bricks and tiles, or in the solid, sturdy and humble creations of nature itself: erratic, wood, clods of earth.