Konfucijus ir konfucianizmo filosofijos metamorfozės

LTSparčiai augantis susidomėjimas kinų kultūros ir mąstymo tradicijomis pasaulyje aiškintinas daugeliu veiksnių, iš kurių pirmiausia išskirtini: i) postmodernizmo ideologijos įsigalėjimas, kurios idealu tapo hieroglifinės Rytų Azijos kultūros; 2) teksto kultūros recesija, degradacija bei iškilimas vaizdo kultūros, kurios kūrėjai irgi remiasi vaizdinės kilmės hieroglifinio rašto kultūromis; 3) įspūdingas kinų konfucinės kultūros zonos ekonomikos pakilimas ir šio regiono kultūros vertybių bei simbolių sklaida pasaulyje (žmonijos kultūros istorija rodo, kad ekonomikos suklestėjimas ir prekių srautai visuomet siejasi su jas gaminančių tautų stiprėjančia kultūrine įtaka pasaulyje); 4) išskirtinė filosofijos svarba kinų civilizacijos istorijai. Būtent filosofija ir nuo jos neatsiejamas hieroglifinis raštas tapo pagrindu kinų civilizacijos kultūros vertybėms ir simboliams pažinti. Dėl kinų filosofijai būdingos neįprastos kategorijų sistemos, pagrindinių sąvokų situatyvumo ir kontekstualumo, neretai metaforiškos netiesioginės idėjų išsakymo formos ši kultūros dalis ilgai juto bene stipriausią europinio universalizmo ir etnocentrizmo pasipriešinimą. Skirtingai nei rafinuotas kinų menas, kurį Vakarai jau seniai visuotinai pripažino ir kuris tvirtai įaugo į europinę pasaulinės meno istorijos viziją, kinų filosofija į Vakarų sąmonę skverbėsi daug lėčiau [p. 6-7].