Duona Jiezno gyventojų buityje ir papročiuose
LTDuona visada buvo svarbi jiezniečių gyvensenoje ir sudarė savitų, prasmingų veiklos būdų visumą ir įvairovę. Jiezno gyventojų buityje duona užėmė ypatingą vietą: jei namie netrūko duonos – tai buvo užtikrinta jų gerovė. Miestelio gyvenimas buvo, o ir dabar yra neatsiejamas nuo agrarinių papročių, nes dauguma jiezniečių visada turėjo žemės, patys sėjo, augino, nuėmę derlių, kūlė javus, o kai kas ir susimaldavo grūdus. Apie tai byloja išlikę duonos kepimo ir valgymo papročiai ir apeigos, sėjos, javapjūtės papročiai ir miestiečių bendravimo talkų metu, savitarpio pagalbos, vaišingumo tradicijos. Duona buvo svarbi šeimyninių ir neatsiejama kalendorinių apeigų dalis. Ji buvo vartojama liaudies medicinai ir gydant gyvulius. XX a. antrojoje pusėje iš kartos į kartą perduodamos duonos kepimo tradicijos iš dalies gyvavo tik vyresniosios kartos atmintyje. Vėliau formavosi nauji duonos kepimo ir valgymo papročiai. Jiezne, kaip ir visoje Lietuvoje, sparčiai kintant sociokultūrinei aplinkai, miestelio visuomenė modernėjo, o tai lėmė duonos valgymo ir su duona susijusių papročių kaitą. Jiezne vyravo nerašytos kasdienio gyvenimo taisyklės, nulemtos objektyvių miestiečių gyvenimo sąlygų. Buvo gana plačiai paplitę tikėjimai, susiję su magiška duonos galia, ir tautosaka apie duoną: patarlės, priežodžiai, mįslės, sakmės, situacijų posakiai. Šiame straipsnyje pristatoma medžiaga, pateikta kai kurių Jiezno ir jo apylinkių gyventojų, gimusių 1893 ir vėlesniais metais, daugiausia autorės giminių, artimų kaimynų ir pažįstamų.
- Liaudies papročiai ir tikėjimai: semantinis diskursas. Lokalios bendrijos tarpdalykiniu požiūriu Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004 P. 54-58.
- Tradicinių kalendorinių švenčių semantika. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 195 p.
