Roland’o Barthes’o tekstualumo estetika
LTEstetikos ir literatūrologijos idėjų bei metodologinių principų raidos aspektu itin svarbus poststruktūralistinis etapas, kuris siejosi su radikaliomis tyrinėjimų objektų pervartomis ir naujų konceptu, idėjų, sąvokų, tyrinėjimo laukų skverbimusi į estetiką, literatūros teoriją ir kritiką. Šeštąjį dešimtmetį Prancūzijoje estetinės ir literatūrologinės minties raida, palyginti su anglosaksų šalimis, išsiskyrė daugeliu savitų bruožų, kuriuos pirmiausia lėmė šios šalies kultūrinio centro Paryžiaus intelektinio elito gyvenimo ypatumai. Tuomet Paryžiaus intelektiniuose sluoksniuose estetikos ir literatūrologijos raida itin glaudžiai susipina su literatūros teoretikų, kritikų ir filosofų veikla. Estetikai reiškiasi kaip rašytojai, kritikai, o rašytojai ir poetai - kaip filosofijos ir estetikos specialistai. Šiuose sluoksniuose, stiprėjant masinės kultūros ir meno poveikiui, vis dažniau nagrinėjamos intelektualams prieinamiausios literatūrinės raiškos formos, nes su „knyginės kultūros“ pasauliu žmogus gali tiesiogiai bendrauti, neišeidamas iš savo namų, ir šio bendravimo paveikumas pirmiausia priklausė nuo namų bibliotekos dydžio ir individualių intelektinių pastangų bei motyvacijos. [Iš straipsnio, p. 120]Reikšminiai žodžiai: Barthes'as; Barthesas, Rolandas; Estetika; Postmodernizmas; Poststruktūralizmas; Semiotika; Struktūralizmas; Tekstualumas; Aesthetics; Barthes; Barthes, Roland; Post-structuralism; Postmodernism; Poststructuralism; Semiotics; Structuralism; Textuality.
