Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida XVII a. antrojoje pusėje - 1939 m. : istorinė-geografinė analizė : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida XVII a. antrojoje pusėje - 1939 m: istorinė-geografinė analizė: disertacija
Alternative Title:
Ethnolinguistic development' of the population of eastern Lithuania during the period from the 2nd half of the 17th century until 1939: historical-geographical survey
Publication Data:
Vilnius, 1997.
Pages:
210 lap
Notes:
Daktaro disertacija (humanitariniai mokslai) - 1997. Bibliografija.
Keywords:
LT
Etnolingvistika; Lingvistinė geografija; Rytų Lietuva.
Summary / Abstract:

LTRytų Lietuva, kurioje yra šalies sostinė Vilnius, pastaraisiais šimtmečiais patyrė didelių etnolingvistinių pokyčių: daug šio krašto gyventojų lietuvių prarado protėvių gimtųjų kalbų ir tautinę savimonę. Ši lietuvių tautos dalis veikiama istorinių aplinkybių perėmė slavų (didesnėje teritorijos dalyje gudų) kalbų ir lenkiškų tautinę savimonę. Istoriniai šaltiniai rodo, kad lietuvių valstiečių nutautėjimas prasidėjo nuo XVII a. VI dešimtmečio ir XVIII a. pradžios demografinės krizės ir po jos sekusios gudų kolonizacijos. Tačiau kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad etniniame paribyje, ypač „salose” ir anksčiau vyko lėtas lietuvių gudėjimas, visų pirma dvikalbystės formavimasis. Lietuvių slavėjimas stiprėjo carinės Rusijos (1795-1914 m.) ir ypač Lenkijos (1920-1939 m.) valdymo metais. Tik dalis šio suslavinto arealo šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai. Jis apima šalies pietryčius aplink Vilnių (dab. Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, taip pat Trakų ir Širvintų rajonų lytinės dalys, bei Molėtų ir Švenčionių rajonų pietinės dalys) ir iš dalies šiaurryčius (Zarasų rajono rytinė dalis ir Ignalinos rajono šiaurryčiai). Didelė suslavintos Rytų Lietuvos dalis šiuo metu priklauso Gudijos Respublikai: kaimyniniai Astravo, Ašmenos ir Varanavo rajonai - ištisai arba beveik ištisai, Breslaujos, Pastovių, Smurgainių, Vijos, Lydos ir Gardino - didžioji dalis, Medilo, Valažino, Ščiutino. Zietelos ir kai kurie kiti - iš dalies. Mūsų darbo tyrimų objektas ir yra lietuvių etninės teritorijos rytinių ir pietinių pakraščių slavėjimo detalus ištyrimas.Pristatomo darbo tikslai yra tokie: 1. Nustatyti lietuvių kalbos paplitimo rytines ir pietines ribas, buvusias iki prasidedant slavėjimo procesui. 2. Teritoriniu ir statistiniu aspektais išanalizuoti lietuvių - gudų paribio ctnolingvistinės gyventojų sudėties raidą šiais istoriniais laikotarpiais; a) Lenkijos - Lietuvos jungtinės valstybės (Respublikos) metais; b) carinės Rusijos valdymo metais; c) Lenkijos okupacijos metais Vilniaus krašte. 3. Nustatyti etnolingvistinės situacijos pokyčių priežastis ir istorinius bei politinius veiksnius, skatinusius šį procesą.

ENDuring the recent centuries the eastern and southern outlying districts of the Lithuanian ethnic territory have turned Slavonic due to unfavourable political environment. The present Republic of Lithuania includes a part of this Slavonized area, i.e. the south-eastern regions of the country surrounding its capital - Vilnius city and partly the north-eastern area by the Drūkšiai lake. Still the present Republic of Belarus includes the greater part of the area: the entire regions neighbouring Lithuania - from Grodno (Gardinas) in the west up to Braslav (Breslauja) in the east. The object of the presented scientific survey is a detailed investigation of Slavonization in the eastern and south-eastern areas of the Lithuanian ethnic territory. The major tasks of the study are as follows: 1. To ascertain the eastern and southern borderlines of the prevalence of the Lithuanian language until the beginning of Slavonization; 2. Applying the territorial and statistical aspects, to make a detailed analysis of the development in ethnolinguistic composition of the population inhabiting the Lithuanian - Belorussian borderland. The process in analyzed by the following historic periods: a) the Polish-Lithuanian Commonwealth; b) the rule of the czarist Russia; c) the Polish occupation of Vilnius district; 3. To define the reasons as well as the historical and political preconditions of the ethnolinguistic changes.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/87514
Updated:
2020-09-10 15:37:35
Metrics:
Views: 48
Export: