Islamizacijos poveikis indų meninės kultūros raidai

LTHindustano pusiasalis yra vienas seniausių didžiųjų pasaulinės civilizacijos centrų, kuriame tūkstantmečiais gyvavo ir viena kitą keitė įvairios imperijos, valstybės ir tautos. Jų kultūrinis paveldas turėjo milžinišką įtaką pasaulinės civilizacijos istorijai. Jokia kita pasaulio civilizacinė tradicija, išskyrus kinų, neturėjo tokios ilgos ir nenutrūkstamos kultūros istorijos. Ji pasižymėjo ypatingu stabilumu, idėjų, tradicijų perėmimu, kurį lėmė indų religinės, estetinės ir meninės sąmonės sinkretiškumas. Iš čia plaukė sugebėjimas tūkstantmečiais jungti po vienu stogu įvairias vietines kultūros formas, iš kurių daugelis archajišku pavidalu išliko iki nūdienos. Tai nereiškia, kad pusiasalio erdvėje neveikė įprasti kultūrinės raidos, asimiliacijos ir adaptacijos dėsniai, tačiau akivaizdu, kad įvairių kultūros tradicijų sintezės apraiškos ne visuomet skleidėsi nuosekliai, todėl nepajėgė galutinai homogenizuoti šios etniniu ir religiniu požiūriu margos geografinės erdvės. Pagrindinis šios studijos uždavinys – atskleisti islamizacijos poveikį tradicinei Hindustano erdvėje išsiskleidusiai estetikos ir meno tradicijai, atsiribojant nuo daugelio ideologinių stereotipų aptarti unikalius Mogolų epochos meninės kultūros laimėjimus, pagrindinį dėmesį sutelkiant į labai konkretų, aiškiai laiko požiūriu apribotą indų civilizacijos raidos tarpsnį ir geografinį regioną [p. 49].