Contents:
Pratarmė — Vytautą galvojant / Aldona Naktinienė — Vladas Žukas, [Patraukė šilta, žmogiška intonacija] — Jonas Vildžiūnas, Kelios nuotrupos iš Vytauto Kubiliaus biografijos — Apolonija Gugaitė-Nistelienė, [Be tos diplomatijos būtų negalėjęs dirbti] — Vytautas Visockas, [Nuoširdi draugystės šiluma] — Algirdas Sabaliauskas, Kiek daug darjis galėjo mums duoti — Vytautas Ambrazas, Kelionės draugas — Juozapas Girdzijauskas, Literatūros kritikas ir kritikos politikas — Algimantas Radzevičius, Mokslininkas, kritikas, poetas — Kęstutis Nastopka, [Toksai pusiau bohemiškas gyvenimas] — Donatas Sauka, [Nukirstas dzin] — Janina Lankutienė, [Likdavo kažkas nepasakyta, ironiška] — Romana Brogienė, Drumstęs ir puoselėjęs — Vanda Zaborskaitė, [Garbė vien tai, kadparašė Kubilius] — Rūta Kubiliūtė, Atsiminimai apie tėvą — Andrius Kubilius, Mūsų gyvenimas buvo reguliuojamas pagal tėvelio darbą — Vitas Areška, Pasivažinėjimas rikša — Albinas Bernotas, Nepakartojami atkartojimai — Grigorijus Kanovičius, Tylusis maištininkas — Endre Bojtär, Vytautą Kubilių atsimenant — Nikołaj Gej, pusplikiai medžiai šlama ir nubarsto lapais takelius“ — Bronius Vaškelis, Vytautas Kubilius tebekalba mums — Vytautas Martinkus, „Genus proximum“: Vidinės recenzijos istorija — Valentinas Sventickas, Slidininkas — Rimvydas Šilbajoris, [Atsargus ir drąsus, prisidengęs ir atviras] — Viktorija Daujotytė, Suteikęs autoritetą kritikai — Dalia Striogaitė, Tai, ko nebus literatūros istorijos tomuose — Vytautas Antanas Vitkauskas, Mokslininko didybė mokė kūrybos — Jūratė Sprindytė, Žemuogių vėrinukas Vytautui Kubiliui — Algis Kalėda, Atverta-užsisklendusi būtis — Elena Baliutytė, Kaip atsirado viena publikacija —Silvestras Gaižiūnas, Keli štrichai faustiškamportretui — Donata Mitaitė, Meilės ir mirties temos instituto kasdienybėje — Laima Amatkevičiūtė, Laisvesnis, nei likusieji laisvesniame pasaulyje — Aušra Jurgutienė, Apaštalavimo nuotykių metai — Solveiga Daugirdaitė, „Gerbiamas daktare“ — Christina Parnell, „Argi mes ne Europa?“ — Gediminas Mikelaitis, Universalios minties sūkury—vertybių drama — Darius Kuolys, Lietuviško fronto kareivis — Gytis Vaškelis, Mokslo poetas — Asija Kovtun, Polifoninė asmenybė — Ilona Ciužauskaitė, Profesorių Kubilių prisiminus — Indrė Žakevičienė, Apie mūsų Mokytoją — Jolanta Kriūnienė, Prisimenu kaip labai rūpestingą — Inga Stepukonienė, Žmogus su didžiojo aura — Gintarė Bernotienė, Nieko profesoriška — Jadvyga Krūminienė, „Put we last not“ — Eugenijus Žmuida, Gyveno kitoje dimensijoje — Vytautas Landsbergis, Apie Vytautą Kubilių — Zigmas Zinkevičius, Žiupsnelis atsiminimų apie Vytautą Kubilių — Eugenijus Ignatavičius, Kai atsisveikini su žmogumi — Emanuelis Zingeris, [Jis gyveno laisvės, etikos ritmu] — Justinas Aleksandravičius, [Buvo aktyvus visuomenininkas] — Vytautas Aleksandras Markevičius, [Paprastas ir malonus] — Vladas Motiejūnas, Jis buvo tikras pilietis — Apie atsiminimų autorius — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:
LTVytautas Kubilius (1926-2004) - viena ryškiausių asmenybių XX a. lietuvių literatūrologijoje ir kritikoje, sovietmečiu - tikrai pati ryškiausia. Drįsčiau teigti, kad iki šiol niekas Kubiliui neprilygsta nei mokslinių interesų platumu, nei jų realizacijos reikšmingumu, nei suinteresuota, drąsia reakcija į literatūros ir visuomenės gyvenimo kaitą. Kubilius buvo neparankus sovietinei valdžiai, dygliuotas, siekiantis sakyti ir rašyti tai, kas jam iš tiesų atrodo svarbu, dažnai pažeisdamas kritikui ar literatūrologui oficialiai leistinas ribas. Kęstutis Nastopka, sveikindamas Kubilių su šešiasdešimtmečiu, išspausdino simboliškai pavadintą straipsnį „Nenugalėtasis“. Siekimas suvokti literatūrą, padėti jai vaduotis ir iš ideologijos primestų rėmų, ir iš drovaus, bet patenkinto savimi ir savyje užsisklendžiančio provincializmo, o taip pat ir ginti gyvybinius lietuvių tautos interesus - Kubiliaus gyvenime buvo esmingiausia. Autoritetingas, tačiau ironiškas ir autoironiškas, jis nevaidindavo, kad sako „paskutiniąsias tiesas“, bet visada palikdavo erdvės diskusijai. Kubiliaus veikalai (monografijos, skirtos atskiriems rašytojams, knygos apie esmines literatūros problemas, XX amžiaus literatūros istorija) išlieka reikšmingi ir šiandien. Paskutinė jo monografija "Birutė Pūkelevičiūtė - aktorė ir rašytoja" pasirodė jau po jos autoriaus mirties, prieš kelerius metus išleistas nevienprasmiškai įvertintas, bet ryškus kaip ir visas Kubiliaus gyvenimas jo dienoraštis. Atėjo laikas atsiminimams. Ši atsiminimų knyga, nors ir labai fragmentiškai, aprėpia beveik visus sovietmečio metus ir pusantro nepriklausomybės dešimtmečio. Kubilių prisimena jo draugai, kolegos, mokiniai, politinės ir pilietinės veiklos bendražygiai. Knyga sudaryta chronologiniu principu, gana sąlygišku, nes atsiminimų autoriai dažniausiai vienu laikotarpiu nesiriboja. [Iš Pratarmės]
