LTDainiškoji lietuvių poezijos tradicija XIX a. antroje pusėje prikėlė ir originalią muzikinę minti. Poetai savo posmams ne tik taikė populiarių to meto dainų melodijas, improvizavo, bet ir patys kūrė muziką. ]i buvo mėgėjiška, turinti provincialumo, primityvumo žymių, tačiau tuose kūrinėliuose pulsavo lietuviška dvasia, aidu atsiliepė folkloriniai motyvai. [...]. [Iš teksto, p. 234]