Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos raida ir įgyvendinimo problemos

LTEuropos Sąjungos (ES) bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), susiformavusi kaip ilgo ES šalių bendradarbiavimo užsienio politikos srityje rezultatas, tai procesas, kuris daugiausia lems tolesnį ES integracijos plėtros pobūdį. Šis procesas, išsirutuliojęs iš vadinamojo Europos politinio bendradarbiavimo (EPB)1, įgavo naujų institucinių ir teisinių formų, kurios buvo įtvirtintos 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusia ES (Maastrichto) sutartimi. Tarp šioje sutartyje suformuluotų ES tikslų buvo numatytas Sąjungos identiteto tarptautinėje arenoje įtvirtinimas, ypač įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, aprėpiančią ir galimybę formuoti bendrąją gynybos politiką, kuri ilgainiui taptų bendra gynyba (I sk. B str.). Ši iš esmės programinė nuostata toliau buvo išplėtota sutarties V skyriuje, pavadintame "Bendrosios užsienio ir saugumo politikos nuostatos". Čia užfiksuoti ES ir jos valstybių narių įsipareigojimai apibrėžiant ir įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, grindžiamą šio skyriaus nuostatomis ir aprėpiančią visas užsienio ir saugumo politikos sritis (Maastrichto sutarties J.1(1) str.). Šiai nuostatai įgyvendinti minėtame skyriuje suformuluoti BUSP tikslai, kuriais remiantis galima apibrėžti jos turinį. [...]. [Iš straipsnio, p. 177]Reikšminiai žodžiai: Teisė; Sutartys; Nuostatos; Bendroji užsienio ir saugumo politika; Bendradarbiavimas; Integracija; Law; Contracts; Attitudes; Common Foreign and Security Policy; Cooperation; Integration; Lithuania; European Union; Europos Sąjunga (European Union).