Lietuvos Respublikos pralaimėtos Europos žmogaus teisių teisme bylos: teisinės pamokos ir perspektyvos

LTLietuvos Respublika 1993 m. gegužės 14 d. tapo Europos Tarybos nare, tą pačią dieną pasirašė ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau - Europos žmogaus teisių konvencija, arba Konvencija). Lietuvos tapimas Europos Tarybos nare nulėmė ir būtinybę pasirašyti, o vėliau ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvenciją ir prisiimti iš šios ypač svarbios regioninės tarptautinės sutarties kylančius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje. Šis valstybės veiksmas turėjo ne tik politinę, bet ir teisinę reikšmę, nes Lietuva pasirašydama Konvenciją įsipareigojo vykdyti jos reikalavimus, o Konvenciją ratifikavus - paklusti ir jos institucijų (tuo metu dar egzistavo dviejų institucijų - Europos žmogaus teisių komisijos ir Europos žmogaus teisių teismo - sistema — aut. past.) sprendimams. Pagrindinis šio straipsnio tikslas - atskleisti Europos žmogaus teisių konvencijos įtaką Lietuvos Respublikos teisei per septynerius jos taikymo Lietuvoje metus bei paanalizuoti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus bylose prieš Lietuvą. Siekiant iškelto tikslo pirmiausiai nagrinėjama Lietuvos teisės padėtis iki Konvencijos ratifikavimo bei aptariamas pasirengimo ratifikuoti Konvenciją etapas, kuris yra ypač svarbus suvokti vėlesnio Konvencijos taikymo Lietuvoje subtilybes. [...]. [Iš straipsnio, p. 117]Reikšminiai žodžiai: Teisė; Žmogaus teisės; Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Bylos; Konvencija; Law; Human rights; European Court of Human Rights; Cases; Convention; Lithuania; European Union; Europos Sąjunga (European Union).