Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtra visuomenės gerovei

LTMokslo žinių siekimas, kaip ir dvasinio tobulėjimo troškulys, žmonijai būdingas visais laikais. Plečiantis žinojimo apimčiai, sparčiai ilgėja fronto linija tarp žinojimo ir nežinojimo, daugėja šio fronto karių, o kartu kyla ir vis daugiau problemų. Požiūriai į tą frontą, jame sukoncentruotas pastangas, seno ir naujo, žinomo ir nujaučiamo, determinuoto ir empirinio, mokslinio ir ezoterinio priešpriešos yra nuolatinių diskusijų, kivirčų, o kai kada ir nesusipratimų arena. Skaudžiai jaučiame, kaip trūksta patikimų tiltų tarp humanistinių idealų, metafizinio pažinimo, mokslo, inovacijų, kūrybos, technologijų ir socialinės bei ekonominės šalių ir visuomenės plėtros, galiausiai - kasdien vykdomos politikos. Tyrinėjimai ir pastangos humanistikos baruose menkai susiję su mokslo ir technologijų raida, ši - su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, o tai skatina tam tikrą vidinį šių sričių susipriešinimą. Technologijos, kaip neišvengiamai ir sparčiai besiplėtojanti tikrovė, lyg ir išsprūsta iš pastangų ją įprasminti, humanizuoti. Galingi vartotojiškos visuomenės ir rinkos stimulai savaime stumia technologijas į priekį be didesnių humanitarinių pastangų, veikiau - jų nepaisant. Todėl humanitarams atrodo, kad technologijos darosi nepriklausomos nuo kultūros, nuo žmogaus dvasios ir tuo kelia grėsmę.Reikšminiai žodžiai: Vartotojiškoji visuomenė; Modernios technologijos; Harmoninga raida; Mąstymo pokyčiai; Žinių visuomenė; Mokslo politika; Consumerist society; Modern technologies; Change of thinking way; Knowledge society; Politics of science.