Religinė ir pilietinė tapatybė LDK apšvietos pamoksluose

LTXVIII a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje buvo aktyviai kuriama asmens tapatybė, kuri nemažai sąlygota Europos kultūrinių, socialinių tendencijų ir dramatiškos Respublikos politinės situacijos. Svarbus Apšvietos asmens tapatybę formuojantis veiksnys buvo edukacinė sistema, orientuota į krikščioniškų ir pilietinių dorybių puoselėjimą, laiko aktualijų pažinimą bei atsakingą pasirengimą atlikti savo luomo priedermes. Pamokslininkų kalbose akcentuota pastanga siekti glaudesnio luomų tarpusavio ryšio, kilmingųjų, turinčių teisę užimti valstybės pareigūnų vietas, atsakomybė už savo pavaldinius ir šalies likimą. Europoje stiprėjant sekuliarinėms tendencijoms, Apšvieta Abiejų Tautų Respublikoje pasireiškė kaip tradicines krikščioniškas vertybes palaikanti epocha, skatinamas sąmoningesnis apsisprendimas dėl savo krikščioniškosios tapatybės. Katalikiškuose pamoksluose iš esmės neanalizuojami tarpkonfesiniai santykiai. Dėmesys telkiamas į gyvenamojo laikotarpio aktualijas: Europos kraštuose plintančias libertinistines nuostatas, kurioms stengtasi priešpriešinti tikėjimo tiesomis „apšviestą protą“. XVIII a. antrosios pusės pamoksluose aktyviai svarstytas žemųjų luomų (baudžiavinių valstiečių) padėties, jų teisių klausimas ir pripažinimo „piliečiais“ argumentacija. Po III Respublikos padalijimo pilietinės tapatybės klausimas tapo komplikuotas visiems luomams, nepaisant jų įtakos visuomenėje. Praradus valstybę, buvo priimta iš šalies primesta tapatybė – šią įtampą ypač išryškino T. Kosciuškos mirties proga sakytos kalbos, kuriose atsiskleidė vidinės prieštaros ir kompromisai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkijos-Lietuvos valstybė; Pilietinė tapatybė; Apšvieta; Katalikų bažnyčios istorija; Pamokslai; Retorika; Politinė mintis; Bendruomenė; Luomas.

ENThe second half of 18th century in the Republic of two Nations witnessed an active shaping of identity of a person that was determined to large extent by the European cultural and social trends and dramatic political situation of the State. An important factor shaping the identity of the Enlightment person was the system of education, aimed at nurture Christian and civic values, awareness of contemporary problems and thorough preparation of a person to fulfil the commitments of his class. As the secular trends in Europe were increasingly growing, the Enlightment in Republic of the Two Nations manifested itself as an epoch strengthening the traditional Christian values. Without questioning the fundamental truths of the revealed religion, the efforts were made to rationalise certain church practices and to encourage more conscious confession of faith. Sermons of the second half of the 18th century actively considered the issue of status and rights of the lower classes (in the first place – of the villeinage peasants) and the reasoning for recognizing them as “citizens” (namely the economic reasoning, relating to the importance of the labour and patriotic reasoning during the T. Kościuszko revolt). After the third division of the Republic, the issue of civic identity was complicated for all classes, irrespective of their position in the society. This tension was particularly emphasized in the addresses made for this occasion. [From the publication]