Klaipėdos uostas XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English
• Rusų kalba / Russian

• Port of Klaipėda in the end of the 19th and the first half of the 20th century
• Клайпедский порт в конце XIX в. и первой половине XX в

LTMiestai prie jūros toliau nuo jos gyvenantiems žmonėms asocijuojasi su vandens platybėmis ir smėlėtais paplūdimiais, kuriuose malonu leisti vasaros dienas, o uostai yra lyg prieplaukos. Tačiau uostai — tai daugiau nei prieplaukos ar krantinės, prie kurių kraunami didžiuliai laivai. Uostai yra strategiškai svarbūs politiniai ir ekonominiai valstybės centrai, kurie jungia vandens ir sausumos zonas prekybos, karo ar kultūrinės komunikacijos poreikiams tenkinti. Uostų infrastruktūra ir jūrinių kontaktų plėtra yra valstybės galios rodikliai. Lietuva, skirtingai nei jos Baltijos jūros kaimynės, turi vienintelį jūrų uostą, tad jo kultūrinė ir ekonominė reikšmė valstybei buvo ir tebelieka išskirtinė. Klaipėdos vaizdas gerokai pasikeitė nuo to laiko, kai buvo pradėti didieji rekonstrukcijos darbai uoste. Iki tol laivai švartuodavosi Dangės, vadinamos Akmena, upėje. Šiandien Žvejybos uostas iš Vitės kvartalo pasislinko gilyn į marias, į pietus, krovos darbai. Žiemos uoste, pastatytame 1880 metais, nebevyksta. Gal tik Malkų uostas pateisina savo pavadinimą. XIX a. viduryje siekis pagilinti uosto farvaterį iki 6 metrų buvo „planas maksimum“, tuo tarpu šiandien Klaipėdos kanalo gylis siekia 14,5 metrų. Praeityje liko ir burlaivių epocha. Vokiečių politikos filosofas Carlas Schmittas rašė: „Levitanas iš didžiulės žuvies virto mašina, kuri pakeitė žmogaus santykį su jūra... Drąsūs burlaiviais plaukiojančių jūreivių žygdarbiai, aukštas navigacijos menas, rūstus auklėjimas ir tam tikros rūšies žmonių atranka - visa tai prarado prasmę... Tarp jūros stichijos ir žmogaus egzistencijos įsispraudė mašinų mechanizmai.“ Technologinis progresas pakeitė miestų prie jūros kraštovaizdį, įgalino didinti laivų tonažą ir krovinių apimtis, paspartino uostų infrastruktūros Europoje vystymą [...]. [Iš straipsnio, p. 6]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos uostas; Uosto infrastruktūra; Uosto rekonstrukcija; Istoriniai šaltiniai; Port of Klaipėda (Memel); Infrastructure of the port; Reconstruction of the port; Historical sources.

ENThe cities by the sea for the people living away from it evoke associations with water, open spaces and the sandy beaches, in other words, with pleasant places to spend summer days, and ports for them are similar to moorings. However, ports are more than merely moorings or embankments where the big ships are loaded. Ports are strategically important political and economic centers of the state. They connect the water zones with the overland zones and thus create conditions for the gratification of commercial, military and cultural needs. The port infrastructure and the expansion of the sea contacts are important indicators of the state power. Lithuania, unlike its Baltic neighbours, has only one port, therefore its cultural and economic value to the state was and remains exclusive. The view of Klaipeda (Memel) had considerably changed since the commencement of the large-scale works of its port reconstruction. [...]. [Extract, p. 161]