Ecce ancilla Domini. Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai teologija, atvaizdų sklaida ir ikonografija XVII-XVIII a. Vilniaus vyskupijos bažnyčiose

LTEcce ancilla Domini, fiat mihi secundum verbum tuum - „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38) - ši Evangelijos eilutė koncentruotai išreiškia Įsikūnijimo slėpinį. Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai yra vienas svarbiausių Bažnyčios minimų įvykių nuo ankstyvosios krikščionybės laikų. Dar III a. apokrifinėje tradicijoje Pasaulio sutvėrimo, Apreiškimo ir Nukryžiavimo įvykiai traktuoti kaip pamatiniai Išganymo istorijoje. Teologinė įvykio gelmė ir reikšmė lėmė, kad Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai atvaizdai krikščioniškame mene užėmė vieną svarbiausių vietų. Siužeto ikonografinės formulės pagrindiniai kontūrai pradėjo formuotis dar ankstyvaisiais viduramžiais ir romaniniu, gotikos, Renesanso laikotarpiais, greta kitų naratyvinių Naujojo Testamento siužetų, dinamiškai skleidėsi šventovių erdvėse. Vėliau Baroko epocha išryškino naujus teologinius ir pamaldumo akcentus, tačiau greta neišvengiamai gyvavo ir senesnės kilmės bei tradicijos kūriniai, kaip pamatiniai Naujojo Testamento naratyvo liudytojai, vizualiniai liturgijos ir pamaldumo tarpininkai. [P. 91]Reikšminiai žodžiai: Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai; Švč. Mergelės Marijos ikonografija; Bažnytinė dailė; Virgin Mary; Ecclesiastical art; Iconography.