Развитие креативных способностей учащихся-литовцев при анализе произведений русского фольклора

LTŠiuolaikinis gyvenimas labai sudėtingas ir įvairus. Jis nuolat keičiasi, šios permainos susijusios su visuomenės vystymusi. Vadinasi, žmoguj pateikiami vis didesni ir didesni reikalavimai. Jaunimui nepakanka tik perimti sukauptą patirtį: įsisavinti žinias, ugdyti gebėjimus ir įgūdžius. Jis turi ieškoti ir spręsti naujas problemas, tobulinti realybę ir save. Todėl mokyklai, kuri yra pirma ir pagrindinė mokinio pasaulio pažinimo versmė, reikia ieškoti vis naujų metodų ir būdų perduoti žmonijos sukauptą patirtį ir formuoti visavertę, kūrybingą asmenybę. Šiuo požiūriu nemažą reikšmę turi moksleivių ugdymo kūrybinis gebėjimas (analizuojant liaudies kūrybą) ir problemos sprendimas. Moksliniuose metodiniuose darbuose šiai temai skiriamas gana didelis dėmesys, bet mokyklos praktikoje ji taip ir lieka neatskleista. Mokyklų praktikos analizė rodo, jog mokytojai dirba tradiciniais metodais, mažai taiko žadinančias susidomėjimą užduotis, kūrybinio pobūdžio užduotys mokiniams yra pateikiamos itin retai. Nustatę problemos aktualumą, iškėlėme tikslą - numatyti efektyvias priemones ir būdus 10 klasių mokinių kūrybiniams gebėjimams ugdymui analizuojant rusų tautosakos kūrinius. Remdamiesi mokslinių-metodinių darbų, programų, vadovėlių ir mokyklų darbo praktikos analize, parengėme praktines rekomendacijas platesniam ir efektyvesniam kūrybinių užduočių ir darbų panaudojimui analizuojant žodinę liaudies kūrybą per rusų kalbos pamokas, lemiančias moksleivių kūrybinių gebėjimų vystymą.Įvardintos metodinės rekomendacijos buvo tikrinamos mokomojo eksperimento metu ir nukreiptos į: a) 10 klasės mokinių kūrybinių gebėjimų ir įgūdžių ugdymą dirbant su tekstu: gebėjimo atkurti literatūrinius personažus formavimas, moksleivių kūrybinės if atstatomosios vaizduotės lavinimas; b) gebėjimą jausti ir suprasti tautosakos kūrinį, jo vaizduojamąjį žodį, išraiškos priemones, sudarančias meninį vaizdą; c) mokinių lavinimą visaverčiai vertinti meno kūrinį, užjausti herojus, emociniai reaguoti į tai, kas perskaityta; d) gilią įvairių žodinių liaudies kūriniu sampratą ir aktyvų gebėjimų formavimą dirbti su įvairiais tekstais; e) gebėjimą kurti savo literatūrinius tekstus; f) domėjimąsi literatūros kūriniu, rusų tautos kūryba, mokinio jausmų patirties turtinimą, jo pažintinės veiklos apie supantį pasaulį tobulinimą. Šio tyrimo rezultatai įrodė, jog eksperimentinės klasės mokiniai pasiekė aukštesnių įvertinimų. Eksperimentinėje klasėje kurdami mįsles, užduotį atliko 23 moksleiviai (85,2%), o kontrolinėse klasėse - 16 mokinių (40%). Su kūrybiniu atpasakojimu, eksperimentinėse klasėse puikiai susitvarkė 24 mokiniai (88,8%), o kontrolinėse - 21 (52,5%). Inscenizuoti ir suvaidinti intermediją eksperimentinėse klasėse sugebėjo 26 (96,2%), o kontrolinėse - 24 (60%) moksleivių. Pasakų įsivaizduojamą ekranizaciją atliko 20 (74,1%) eksperimentinės klasės ir 19 (47,5%) kontrolinių klasių dešimtokų. Ekranizuoti rusų liaudies dainą, kontrolinėse klasėse sugebėjo - 23 (57,5%) mokinių, o eksperimentinėse - 22 (81,5%) visų mokinių. Pradžią pasakai sukūrė 25 (92,6%) mokinių iš eksperimentinių klasių ir tik 22 (55%) mokinių iš kontrolinių klasių.Pagal pateiktą patarlę sugebėjo sukurti apsakymą 24 (88,8%) respondentų iš eksperimentinių klasių ir 30 (75%) iš kontrolinių klasių. Aukščiau pateikti duomenys įrodė, kad įvairesnė ir įdomesnė medžiaga skaitymui bei kūrybinės užduotys padeda mokytojui ugdyti ir lavinti kiekvieno mokinio kūrybinius gebėjimus ir rišliąją rusų kalbą.