Apie lietuviškuosius darbo papročius sisteminiu požiūriu

LTTradiciniai darbo papročiai bei etninės kultūros reiškiniai garsiojo etnografo ir fotografo Balio Buračo tekstuose ir nuotraukose užfiksuoti tuo metu, kai lietuviškame kaime dar vyravo tradicinė gyvensena, yra neįkainojamos mokslinės vertės. Šia medžiaga pasiremiant, dar papildžius ją kraštotyrinių ekspedicijų surinktais duomenimis, įmanoma ne tik semantiškai interpretuoti atskirus etnokultūrinės raiškos dalykus, bet ir įžvelgti visą senovinę ūkinę veiklą reguliuojančių taisyklių sisteminius bruožus. Būtent todėl šiame įvadiniame tekste brėžiami tradicinio kalendoriaus kilmės ir raidos kontūrai, kuriems argumentuoti yra labai pravarti Balio Buračo visą gyvenimą rinkta medžiaga bei ją apibendrinančios mintys. [p. 14]Reikšminiai žodžiai: Darbo papročiai; Kaimo tradicijos; Kalendoriniai papročiai; Etnokultūrinė raiška; Work customs; Calendar Customs; Etno-culture.

ENCaptured at a time when a traditional way of life was still dominant in Lithuanian villages, the work customs and manifestations of ethnic culture recorded in the texts and photographs of the famous ethnographer and photographer Balys Buračas are of priceless scholarly value. On the basis of this material, supplemented with data collected on ethnographic expeditions, it is possible not only to semantically interpret individual expressions of ethnic culture but also to discern the systemic features of the rules governing an entire ancient economic activity. Precisely for this reason, this introduction emphasizes the origin and development of the traditional calendar, the contours of which can be grounded by using the material Buračas collected throughout his life and his thoughts summarizing it. [p. 347]