LTDėsningai, kaip ir kiekvienas sisteminis pokytis, visuotinis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas tapo nemenko nerimo šaltiniu. Neretai vaikų be negalios tėvai užprotestuoja negalią turinčio vaiko buvimą vienoje klasėje su savo vaiku. Mokytojai pagrįstai nerimauja dėl galimai per didelio vaikų skaičiaus klasėje, dėl naujų ugdymo proceso klasėje organizavimo metodų poreikio. Mokyklų vadovai nerimauja dėl įtraukiojo ugdymo išteklių stokos ir mokytojų trūkumo. Seime buvo iniciatyvos, kuriomis norėta legitimuoti nepakeliamos naštos nuostatą, suteikiančią mokykloms teisę atsisakyti priimti vaiką su negalia. Dažnai mokyklos priešinasi įtraukiajam ugdymui, argumentuodamos, kad neturi liftų, nors jų reikia tik judėjimo sunkumų turintiems vaikams, kurių santykinai labai mažai. Yra labai daug įvairių ugdymo sąlygų pritaikymo poreikių turintiems vaikams, kuriems tereikia geresnio, profesionalesnio jų ugdymosi poreikių pažinimo, negalios supratimo, ugdymosi sąlygų pritaikymo. Negalia yra žmonijos įvairovės kontinuumo dalis. Negali būti taip, kad mokykla yra kitokia nei visuomenė. Visuomenė yra įvairi, ją sudaro įvairūs žmonės, tad ir mokykla, klasė turi būti įvairios. [p. 156-157].