Zapsės upės ir Veisiejo ežero apylinkės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Zapsės upės ir Veisiejo ežero apylinkės
Keywords:
LT
Kapčiamiestis; Veisiejai; Lietuva (Lithuania); Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Aukštasis mokslas. Studijos / Higher education. Study; Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology).
Summary / Abstract:

LTZapsės upės ir Veisiejo ežero apylinkės buvo žvalgytos 1962 metais. Apie jas trumpai užsiminta archeologinėje literatūroje. 1992 m. Lietuvos Nacionalinio muziejaus ekspedicija atliko žvalgomuosius kasinėjimus žinomuose ir naujai aptiktuose paminkluose. 1993 m. buvo kasinėtos Zapsės 1-oji ir Zapsės 5-oji gyvenvietės, 1994-1995 m. tyrinėta Zapsės upės 5-oji gyvenvietė, o 1995 m. atlikti žvalgomieji tyrimai abipus Zapsės upės žiočių. 1996 m. buvo tąsiami Zapsės upės 5-osios akmens amžiaus gyvenvietės ir geležies amžiaus kapinyno tyrinėjimai. 1997 m. Lietuvos Nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus ekspedicija tąsė Zapsės upės 1-osios gyvenvietės tyrinėjimus. Zapsės upės 1-oji gyvenvietė buvo įsikūrusi dešiniajame Zapsės upės žiočių, virtusių Veisiejo ežero įlanka, krante, ant antrosios terasos, 1,6-2,2 m (Habs 112,8-113,4 m) virš dabartinio vandens lygio. Dabartinė Veisiejo ežero kranto linija susiformavo 1962 m., 1,6 m paaukštinus užtvanką Kapčiamiestyje. Gyvenvietės vieta labai patogi - ji įsikūrusi prie siauriausios Veisiejo ežero sąsmaukos ir iš trijų pusių apsupta vandens. 1997 m. ištirtas bendras 32 m2 plotas gyvenvietės centrinėje dalyje, stengiantis sujungti anksčiau tyrinėtus plotus. Visas tyrinėtas plotas sudaro 154 m2 . Tai visas paminklo plotas, neskaičiuojant kelių m2 , kuriuos ištirti trukdė medžiai. Visas iškastas gruntas buvo plaunamas arba sausai sijojamas pro sietus. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis - iki 24 cm storio smulkiagrūdis geltonas smėlis su suodžiųdėmėmis, smulkiais angliukais ir sudegusiais kaulais, slūgsantis po 15-20 cm storio miškožemiu ant balto smulkiagrūdžio smėlio ir žvirgždo. Tiriamajame plote po miškožemiu buvo aptikta židinių, duobių, stulpaviečių, akmenų sankaupų, titnaginių radinių, keramikos šukių.Iš viso gyvenvietėje 1997 m. surinkti 2457 titnaginiai radiniai, kurių 82.21 sudarė nuoskalos, 10,13 - skeltės, 0,73 - skaldytiniai ir 6,91% - retušuoti titnagai. Palyginus su 1995 m. tyrinėjimų duomenimis (950 titnaginių radinių, iš jų 73.22 nuoskalų, 10,37 skelčių, 1,94 skaldytinių ir 14,47% retušuotų titnagų), matyti, jog nuoskalų procentas bendrame titnaginių radinių skaičiuje yra didesnis. Tai sijojimo ir plovimo efektas - taip surandama kur kas daugiau smulkių, dažniausiai retušavimo nuoskalėlių. [...]. [Iš teksto, p. 188-189]Reikšminiai žodžiai: Zapsės upė apylinkės; Veisiejo ežero apylinkės; Akmens amžiaus archeologinių gyvenviečių tyrimai; Zapsė river area; Area around lake Veisiejo; Studies of Stone Age archeological settlements.

ISBN:
9986615283
Related Publications:
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologinės ekspedicijos: istorija, dabartis ir didžiausi atradimai / Gediminas Petrauskas, Gytis Grižas. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2021, Nr. 20, p. 10-27.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85860
Updated:
2022-01-28 21:21:53
Metrics:
Views: 21
Export: