Grūdos ežero apylinkės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Grūdos ežero apylinkės
Keywords:
LT
Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Aukštasis mokslas. Studijos / Higher education. Study; Gyvenvietės (archeologija) / Settlements (Archaeology).
Summary / Abstract:

LTPirmosios dvi akmens amžiaus radimvietės iš Grūdos ežero apylinkių buvo įtrauktos į 1974 m. išleistą Lietuvos archeologijos atlaso I tomą. Nuo 1990 m. Grūdos ežero pakrantės Kabelių ir Ašašnykų (II Kabelių) kaimų apylinkės buvo lankomos ir žvalgomos T. Ostrausko. Akmens amžiaus gyvenviečių paieška ir tyrinėjimai šiame mikroregione suintensyvėjo 1994 m. pradėjus įgyvendinti "Akmens amžiaus Pietų Lietuvoje" programą. Kabelių ir Ašašnykų kaimų apylinkiųakmens amžiaus gyvenvietės buvo įsikūrusios dviejųdidelių vandens baseinų krantuose. Tai rininės kilmės Grūdos ežeras, besitęsiantis įpietus nuo Ašašnykų kaimo, ir ežeras, anksčiau tyvuliavęs įšiaurės rytus nuo minėtojo kaimo. Jo vietoje šiuo metu yra melioruotos pievos. Vėlyvojo driaso ir atlančio laikotarpiais šie ežerai buvo susijungę sudėtinga protakų bei įlankų sistema ir sudarė vieną baseiną. Šiuo metu Grūdos ežero apylinkėse yra žinomos 35 akmens amžiaus gyvenvietės ir radimvietės. Tačiau reikia pasakyti, kad šis skaičius neatspindi tikrojo vaizdo, nes iki šiol buvo išžvalgyta tik dalis minėtųjų ežerų pakrančių: Grūdos ežero šiaurinė ir šiaurrytinė pakrantės, antrojo ežero pietinė pakrantė. Daugelis gyvenviečių buvo išžvalgytos tik mežiagą renkant iš paviršiaus. Šis būdas yra gana efektyvus ieškant naujų akmens amžiaus gyvenviečių, taip pat renkant informaciją apie gyvenvietes su visiškai sunaikintais ar sunykusiais kultūriniais sluoksniais. Kartu tai renkant mažiausiai lėšų ir darbo sąnaudų reikalaujantis žvalgomųjųtyrinėjimųmetodas, papildantis stacionariųtyrinėjimųmetu surenkamus duomenis.Nors šiuo būdu surinkta medžiaga neleidžia daryti išvadų apie konkrečių gyvenviečių ar jų dirbinių kompleksų tikslesnę kultūrinę ir chronologinę priklausomybę ar ūkinės veiklos specifiką, tačiau ji praverčia kartografuojant įvairių laikotarpių ir kultūrų paminklus, sudarant bendriausias jų paplitimo, statistines ir kt. schemas. Didžiausias paviršiaus radinių kolekcijas šiuo metu turime iš Kabelių 1-osios ir 5-osios gyvenviečių. Pirmojoje buvo surinkta daugiau kaip 6000 vnt., antrojoje daugiau kaip 1000 vnt. titnago radinių. 17-oje gyvenviečiųbuvo ištirta po keletą žvalgomųjų šurfų, kurie leido patikslinti chronologiją ir nustatyti kultūrinio sluoksnio išlikimo lygį. Tai Grūdos ežero 2-4 ir 8-13 bei Kabelių 1, 2, 2a, 4, 7, 10, 11, 22 gyvenvietės ir radimvietės. Grūdos ežero 3-iojojc ir Kabelių 2-ojoje senovės gyvenvietėse buvo atlikti stacionariniai archeologiniai tyrinėjimai. [...]. [Iš teksto, p. 174]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžiaus archeologinių gyvenviečių tyrimai; Grūdos ežero apylinkės; Studies of Stone Age archeological settlements; Lake Dūbas area.

ISBN:
9986615283
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85852
Updated:
2022-01-28 21:26:53
Metrics:
Views: 36
Export: