Nekropolis ir jo archeologiniai tyrimai
LTViduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais laidojimo kriptos buvo aukštą socialinį statusą turinčių individų laidojimo vieta. Kita vertus, kilmingųjų terpėje jos funkcionavo kaip giminės atminimo vieta, telkė gyvus ir mirusius jų narius. Vienuolynų šventovės priglausdavo ne tik nusipelniusius pasauliečius, bet ir vienuolius. Tai gerai žinoma iš rašytinių šaltinių, tačiau pirmą kartą kompleksinių tyrimų in situ metu buvo aptikta tiek daug būtent vienuoliams priskirtinų palaidojimų – Vilniaus Švč. Trejybės šventovės kriptoje rasta daugiau nei 70 vienuolių bazilijonų palaikų. XVII–XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimos trys po šia šventove buvusios laidojimo kriptos: vadinamoji brolijos kripta (sklep bracki) buvo šventovės centrinėje dalyje, po didžiuoju altoriumi; kita – po Šv. Juozapato altoriumi, kuris šiuo metu yra į dešinę nuo didžiojo altoriaus; dar viena – po Šv. Anupro altoriumi. Pastarosiose dviejose laidoti pasauliečiai ir vienuolės bazilijonės. 2015–2016 m. vyko antropologiniai, archeologiniai ir istoriniai pirmosios kriptos tyrimai. Jie padėjo atskleisti tiek vienuolių laidosenos savitumus, tiek jų kasdienybės (gyvenimo būdo, mitybos, sveikatos) detalių (tyrimų vadovas Albinas Kuncevičius). [Iš teksto, p. 224]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Vilnius; Trinity church in Vilnius.
- Archaeoichthyological and historical data on fish consumption in Vilnius lower castle during the 14th - 17th centuries / Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius. Estonian journal of archaeology 2019, vol. 23, iss. 1, p. 39-55.
- Isotopic dietary patterns of monks: results from stable isotope analyses of a seventeenth - eighteenth century Basilian monastic community in Vilnius, Lithuania / Edvardas Simčenka, Martynas Jakulis, Justina Kozakaitė, Giedrė Piličiauskienė, Kerstin Lidén. Archaeological and anthropological sciences. 2020, 12, 102, p. 1-14.
