Upių slėnių ir rinų sandara bei raida

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Upių slėnių ir rinų sandara bei raida
Keywords:
LT
Upių slėnių sandara; Upių slėnių raida; Upių rinų sandara; Upių rinų raida
EN
Structure of river valleys; Development of river valleys; Structure of river rhinos; Evolution of river rhinos
Summary / Abstract:

LTNorint susidaryti platesnį Pietų Lietuvos gamtinės aplinkos paleolito stovyklaviečių atsiradimo, jų paplitimo vaizdą, būtina išsamiau analizuoti upių slėnių ir rinų raidą geologiniu, geomorfologiniu ir paleogeografiniu aspektu. Tyrimų apžvalga. Pirmuosius detalesnius reljefo tyrimus pateikė A. Basalykas (1955), kuris savo apybraižoje "Lietuvos TSR Pietryčių smėlėtoji lyguma" pateikė geologinių, geomorfologinių ir paleogeografinių faktų interpretaciją. Jis parodė atskirų reljefo formų susidarymą chronologine tvarka visose penkiose Pietryčių smėlėtosios lygumos dalyse (Žeimenos lygumoje, Neries vidurupio-Vilnios lygumoje, Vilniaus teritorijoje, Vokės-Merkio vidurupio lygumoje ir Merkio žemupio-Katros lygumoje). Jos raida siejama su 8 laikotarpiais (etapais). Šie laikotarpiai, anot autoriaus, apima tik pačius paskutinius Pietryčių Lietuvos smėlėtosios lygumos etapus. Pati smėlėtoji lyguma yra senesnė. Vilniaus-Varšuvos lateralinio proslėnio aukštupio sandara ir raida buvo analizuojama ir vėlesniuose darbuose. Naujausią ir patikimiausią senslėnio interpretaciją pateikė A. Basalykas, V. Dvareckas ir L. Dicevičicnė. Nustatyta, kad Pietryčių lyguma tai nėra Vilniaus-Varšuvos-Berlyno ištisinis senslėnis. Jame išskirta septynių prieledyninių marių kaskada (1 - Žeimenos vidurupio, 2 - Žeimenos žemupio, 3 - Neries vidurupio, 4 - Vilnios, 5 - Merkio vidurupio, 6 - Ūlos ir 7 - Katros). Šios prieledyninės marios susidarė glaciodepresijose. Jų raida yra siejama su septyniais etapais. Visos prieledyninės marios buvo pratekančios ir jungėsi tarp savęs pralaužtinėmis slėnių atkarpomis. Tokio pobūdžio marių kaskada yra randama ir Lenkijos, ir Vokietijos teritorijose. Detaliausiai prieledyninės marios buvo tiriamos Varšuvos, Vroclavo, Toninės, Polocko ir kt. atkarpose. Manome, kad visos jos buvo epigenetinės, o mažesnės apimties - efemerinės kilmės. [...] [Iš teksto, p. 101]

ISBN:
9986615283
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85812
Updated:
2020-09-28 21:24:10
Metrics:
Views: 9
Export: