Viršutinio (vėlyvojo) pleistoceno stratigrafija ir geochronologija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Viršutinio (vėlyvojo) pleistoceno stratigrafija ir geochronologija
Keywords:
LT
Stratigrafija; Geochronologija; Pleistoceno epocha; Nemuno ledynmetis
EN
Stratigraphy; Geochronology; Pleistocene epoch; Ice age of the Nemunas
Summary / Abstract:

LTLietuvos kvartero nuogulų storymės stratigrafinis suskirstymas yra paremtas klimato stratigrafiniais kriterijais, t.y. ledynmečių ir tarpledynmečių, stadijų ir tarpstadijų, taip pat ledyno dangos raidos fazių ir tarp fazių išskyrimu. Paskutiniojo ledynmečio klimato raidoje atkuriama ir keletas atšilimų bei atšalimų, kurie atitinka apledėjimo stadijas ir tarpstadijas su savo fazėmis ir tarpfazėmis. Paskutinysis-Merkinės (Emio, Mikulino) tarpledynmetis ir paskutinysis-Nemuno (Vyslos, Valdajaus) ledynmetis kartu paėmus sudaro vienąvisąmakrocikląpleistoceno klimato ritmuose Lietuvoje. Nemuno ledynmetis dalijamas įtris atskirus padalinius: ankstyvasis Nemunas (prieš 70-60 tūkst. metų), vidurinis Nemunas (prieš 60-30 tūkst. metų) ir vėlyvasis Nemunas (prieš 30-10 tūkst. metų). Kiekvienu laikotarpiu ledyno veikla buvo skirtinga, todėl galima surasti ledyno dangos suaktyvėjimo periodus ir išskirti ledyno raidos stadijas, t.y. Varduvos (prieš 70-65 tūkst. metų), Bičių (prieš 50-45 tūkst. metų) ir pagrindinį ledyno pasistūmėjimą į priekį (prieš 25-15 tūkst. metų). Šios ledyno stadijos yra viena nuo kitos atskirtos tarpstadijinių klimato atšilimų: Rokų - prieš 60-50 tūkst. metų, Biržų-45-30 tūkst. metų ir Pavytos - prieš 18-17 tūkst. metų. Paskutiniojo ledynmečio pradžioje Pietų Lietuvoje vyravo periglacialinės sąlygos. Kai kuriuose stratigrafiniuose pjūviuose surandami du tarpstadijų klimato atšilimai (Jonionių l ir Jonionių ll). Ankstyvojo Nemuno periglacialinės nuogulas nuo vidurinio Nemuno nuogulų atskiria fliuvioglacialinės sąnašos. Nemuno ledynmečio pirmasis ledyno suaktyvėjimas ir pasistūmėjimas, kuris paliko morenas šiaurėje, nepasiekė Pietų Lietuvos. Kaip patvirtina elektroninio sukamojo rezonanso (ESR), optiškai stimuliuotos liuminescencijos (OSL) ir radiokarboniniai (l4C) datavimai, vidurinio Nemuno megatarpstadialo nuosėdos nusėdo prieš 60000-30000 metų.Vidurinio Nemuno laikotarpio periglacialinės nuogulos susiklostė miško tundros gamtinių sąlygų aplinkoje. Vėlyvajame Nemune ledyno dangos padengė beveik visąLietuvos plotą. Ledyno stadijų ir fazių ribas žymi galinių morenų ir ledyno kraštinių darinių kalvos žemės paviršiuje. Tuos pėdsakus paliko recesuojantis ledyno pakraštys. Ypač ryškios yra degraduojančio ledyno pakraščio sustojimo vietose išlikusios fazinės morenos. Radiokarboninio datavimo kalibruota laiko skalė leidžia vėlyvojo Nemuno ledyno pagrindinio paplitimo epizodąpriskirti 25000-53000 metų laikotarpiui ir jo maksimalų išplitimąPietų Lietuvoje datuoti buvus maždaug prieš 20000 metų. Grūdos stadijos ledyno paplitimas galėjo įvykti maždaug prieš 25000-21500 metų, Žiogelių fazės - prieš 19700-8600 metų ir Baltijos stadijos - prieš 17500-15300 metų. [...] [Iš teksto, p. 7]

ISBN:
9986615283
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85724
Updated:
2020-06-16 19:52:23
Metrics:
Views: 17
Export: