Valstybės institucijų įvaizdžio kūrimas ir organizacinė elgsena

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Valstybės institucijų įvaizdžio kūrimas ir organizacinė elgsena
Contents:
Įvadas — 5.1. Valstybės institucijų įvaizdžio ir tikrovės santykis: 5.1.1. Valstybės įvaizdis tarptautinių santykių kontekste; 5.1.2. Politinių procesų įtaka įvaizdžiui; 5.1.3. Ekonomikos vaidmuo reformuojant įvaizdį; 5.1.4. Valstybės institucijų įvaizdžio kūrimo socialinis mechanizmas, pristatymo ir reprezentavimo kanalai; 5.1.5. Įvaizdžio ir organizacinės elgsenos sąveikos tyrimai — 5.2. Institucijų teorija ir organizacijos: sociologinė perspektyva: 5.2.1. Institucijos samprata; 5.2.2. Valstybinės institucijos; 5.2.3. Pasitikėjimas institucijomis — 5.3. Įvaizdžio teorijos: 5.3.1. Įvaizdžio teorijos pagrindiniai postulatai; 5.3.2. Įvaizdžio teorijų taikymas tiriant organizacijas; 5.3.3. Organizacijos vizija; 5.3.4. Organizacijos misija — Literatūra.
Summary / Abstract:

LTPenktoje dalyje nagrinėjamos valstybės institucijų įvaizdžio kūrimo problemos. Šios problemos analizuojamos trijuose skyriuose: valstybės įvaizdžio ir tikrovės santykis, institucijų teorija ir organizacijos: sociologinė perspektyva ir įvaizdžio teorijos. Taip pat apibūdinamas valstybės įvaizdis tarptautinių santykių kontekste, politinių procesų įtaka įvaizdžiui, ekonomikos vaidmuo reformuojant įvaizdį, valstybės institucijų įvaizdžio kūrimo socialinis mechanizmas, pristatymo ir reprezentavimo kanalai, pateikiami įvaizdžio ir socialinės elgsenos sąveikos tyrimo rezultatai. Valstybės klasifikuojamos pagal jų vaidmenį pasaulyje. Tradiciniu politinių mokslų dalyku laikoma galia arba valdžia. Įvaizdžio formavimąsi tiriantys autoriai išskiria sprendimo priėmimo grupių ir organizacijų problemas. Konstatuojama, kad žmonės paiso ne tik objektyvių situacijų ypatybių, bet ir joms suteikiamų reikšmių. Tiriant ekonominių procesų įvaizdžius nagrinėjamos pagrindinės idėjos apie ekonominių procesų cikliškumą, glaudų praeities ir dabarties sąryšį, informacijos svarbos suvokimą. Svarstomi įvaizdžio kūrimo būdai ir priemonės, pristatymo ir reprezentavimo kanalai. Kuriant įvaizdį svarbu atsižvelgti į organizacinės elgsenos pastulatus. Šiuo tikslu kritikuojami įvairūs požiūriai į organizacinę elgseną, pateikiama organizacinės elgsenos tyrimo struktūrinė schema. Įvaizdis yra stipri jėga, nulemianti socialinę elgseną, todėl bandoma apibrėžti kai kurias organizacinės elgsenos tyrimo kryptis ir padaryti atitinkamas išvadas. Šiuo tikslu sukurtas vyriausybės politikos vykdymą lemiančių veiksnių dviejų pakopų modelis.Pabrėžiama, kad iš naujo atrandama institucijų teorija, plačiai nagrinėjama institucijos samprata, pasitelkiant šiuolaikinių sociologų darbus kuriami instituciniai elementai, aiškinimo lygiai, naudojami institucinėje analizėje, tiriamos pasitikėjimo institucijomis problemos. Šioje dalyje analizuojami pagrindiniai įvaizdžio teorijos postulatai, tos teorijos praktiniai taikymo aspektai tiriant organizacijas, organizacijos vizijos ir misijos kūrimo problemos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Organizacija; Institucijos; Viešasis sektorius; Administravimas; Organizations; Institutions; Public sector; Administration.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85697
Updated:
2022-01-11 16:15:53
Metrics:
Views: 79
Export: