Demokratija be prievartos: socialinė utopija?

LTStraipsnyje analizuojamas prievartos ir racionalumo santykio supratimas šiuolaikinėje politinėje filosofijoje ir postmoderni „demokratijos“ koncepcija. Pirma dalis skirta neprievartinės socialinės tvarkos (sukurtos „racionalaus konsensuso“ dėka) idėjos nesėkmei („utopiškumo“) aptarti, o antroje dalyje išskleidžiama postmoderni politinės „utopijos“ samprata siekiant parodyti, kad postmodernus anti-utopizmas dažnai suprantamas pernelyg tiesiogiai ir supaprastintai, o tada, įžvelgus šio tipo tekstuose tariamas utopinio mąstymo kontraimplikacijas, prasideda nekorektiški kaltinimai prieštaringumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Prievarta; Racionalumas; Teisingumas; Utopija; Democracy; Coercion; Rationality; Justice; Utopia.

ENArticle deals with the understanding of the relationship between coercion and rationality in contemporary political philosophy and with the postmodern conception of democracy. In the first part, the failure to construct the model of a non-coercive social order based on a rational consensus and the "utopicity" of the idea is discussed, while the second part draws on the postmodern notion of political utopia. The author aims to show that postmodern anti-utopianism is often understood too straightforwardly and simplistically. Such inadequate understanding leads to incorrect reproaches for incoherence, when the supposed utopian contraimplications are uncovered. [From the publication]