LTŠi knyga - apie Josifą Brodskį (Иосиф Бродский), Nobelio literatūros premijos laureatą, vieną žymiausių XX a. II p. poetų. Netrukus bus jau pusšimtis metų nuo tos atmintinos 1966-ųjų rugpjūčio dienos, kai būsimų draugų - tuomet dar nepažįstamų - pakviestas į Vilnių atvyko ir pas juos apsistojo jaunas, bet jau porą metų sovietiniuose kalėjimuose ir tremtyje Šiaurėje, Archangelsko srityje, praleidęs leningradiškis poetas Josifas Brodskis. O persekiojo ir trėmė jį sovietų valdžia, nerasdama būdų, kaip sustabdyti jo eilių plitimą, ypač tarp jaunimo. Jau tą pačią popietę savo naujųjų draugų Katilių bute Liejyklos gatvėje Josifas skaitė eiles - parašytas Šiaurėje ir jau grįžus iš tremties. Skaitymas tęsėsi ir kitais vakarais. Josifas susidraugavo dar su keletu vilniečių - Tomu Venclova, Pranu Morkumi, Juozu Tumeliu, Ina Vapšinskaite. Paskui Brodskis dar ne kartą lankėsi Lietuvoje - iki pat priverstinės emigracijos 1972-aisiais. Šie įvykiai šiandien galėtų atrodyti asmeniniai, jeigu būtų apsiriboję kelių ar keliolikos draugų bendravimu. Tačiau apie poeto ryšius su Lietuva šiandien kalbame ir rašome dėl to, kad Brodskiui tai buvo šalis, į kurią malonu atvažiuoti ne vien kaip turistui. Didžiuliame anksti mirusio poeto literatūriniame palikime Lietuvos tema - rimta, plati ir gili. [...]. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Josifas Brodskis; Atsiminimai; Laiškai; Dienoraščiai; Biografija; Joseph Brodsky; Memoirs; Letters; Diaries; Biography.