Teksto muzikalumas: nuo įvaizdžio iki formos
LTStraipsnio tema skirta teksto muzikalumo sampratai, kuri analizuojama remiantis viena šiuolaikinių laiko menų sąveikos koncepcijų, vadinamąja intermedialumo teorija. Tikslas - aptarti muzikos ir literatūros klasifikacijos naujoves, patikslinti abiejų menų ryšių sąvokas, paanalizuoti tematizavimo ir tematizmo konceptus. Tai padėtų tiksliau suprasti įvairius teksto muzikalumo lygmenis, leistų aiškiau suvokti temos sampratą ir struktūrą, praturtintų teksto raiškos projekcijas ir galimybes. Straipsnyje remiamasi Wernerio Wolfo, Vladimiro Karbusicky, Siteveno Paulio Šchero, Viktoro Bobrovsky ir kitų darbais, naudojamasi lyginamąja metodologija. Teksto ir muzikos ryšiai Europos kultūroje turi seną tyrinėjimų istoriją, f irmasis šių menų sąveikos etapas, prasidėjęs antikoje, baigėsi XVIII amžiuje. Nors muzika jau nuo Platono laikų buvo labai vertinama dėl daugelio priežasčių - religinių, etinių, edukacinių, emocinių, retorinių ir estetinių, bendruose poetiniuose ir muzikiniuose tekstuose tuo metu dominavo žodis. XVIII a. prasidėjo lemiamas "muzikos išsivadavimas iš kalbos": muzika vertinama kaip lygiateisė poezijos partnerė. [...]. [Iš straipsnio, p. 21]Reikšminiai žodžiai: Grožinė literatūra; Tekstai; Muzika; Muzikalumas; Įvaizdžiai; Formos; Intermedialumas; Fiction; Texts; Music; Musicality; Images; Forms; Intermediality.
EN1. Evaluation of music, as the highest art, which began in the XIX c, made a great influence on the development and transformations of other arts. Music is treated as a universal language of art, which forms the sense of harmony and psychic fullness of other kinds of art; it is creative force. 2. In the XX century, especially in its second part, besides the traditional conception of musicality of literature, there formed new trends, topics and methodological approaches of researches of the interaction of these arts. Individual attention is given to modern tendencies of musicalization of literature fiction and especially problematic perception of thematization and musical form analogues in literature. 3. The analysis of textual musicality in the analyzed levels of form and others, allows intoning more affluently the speech, modeling the dynamics, emphasizing the necessary compositional accents, perceiving not only the architectonics of the text but also its inner form. The attention given to the text's musicality and intonation is especially relevant in the conditions of increasing intonation of speech in the conditions of poverty, when the inflectional layers of the speech are being lost, and Americanized trends of the speech aggressively supersede the rhetoric of not only folk speech but also of classical public speech. [From the publication]
