The Influence of Pseudo-Dionysius the Areopagite's concept of beauty over aesthetical thought of Albert the Great and Thomas Aquinas

LTStraipsnyje nagrinėjama Pseudo Dionisijaus Areopagiečio grožio samprata ir jos įtaka vėlesnėms grožio teorijoms. Pseudo Dionisijaus ryšys su scholastika yra dialektiškas, nes, viena vertus, mistinė teologija yra scholastinio mąstymo pagrindų priešybė, kita vertus, jos interpretacijos, kurias atliko Jonas Škotas Eriugena, Albertas Didysis ir Tomas Akvinietis, yra esminė scholastinės filosofijos dalis. Kaip ir Pseudo Dionisijas Areopagietis, Albertas Didysis ir T. Akvinietis pripažįsta, kad grožyje dalyvauja visi daiktai, nors tikrasis grožis yra tik dievo grožis. Albertas Didysis grožį aiškina kaip idėjos peršviečiamumą; T. Akvinietis pabrėžia gražaus daikto dalių vienovės spindėjimą. Akvinietiškoji forma, persmelkianti daiktą ir suteikianti jam švytėjimo, lyg atkartoja Pseudo Dionisijaus Areopagiečio mintis apie sugrįžtantį šviesos judėjimą į jos pradinį emanacijos šaltinį. Spindėjimo sąvoka išlieka svarbi hėgeliškojoje, haidegeriškojoje ir net šiuolaikinėje estetikoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grožis; Spindėjimas; Idėja; Forma; Šviesa; Tomas Akvinietis; Albertas Didysis; Beauty; Shining; Idea; Form; Light; Light; Thomas Aquinas; Albert the Great.

ENThe article deals with Pseudo-Dionysius the Areopagite's concept of beauty and its influence on the subsequent theories of beauty. The connection of Pseudo-Dionysius the Areopagite with scholasticism is called dialectical, since from one side, mystic theology is an antithesis of scholastical thinking grounds, while from the other, Albert the Great's, Thomas Aquinas' interpretations of Pseudo-Dionysian theory form an essential part of scholasticism itself. As well as Pseudo-Dionysius the Areopagite, Albert the Great and Thomas Aquinas recognize that all things participate in beauty, while the true beauty is the beauty of god. Albert the Great explains the beauty as the translucency of the idea; thomas aquinas points up the shining unity of parts of the beautiful thing. Aquinian form overflowing a thing and producing its luminosity as if repeats the idea of Pseudo-Dionysius the Areopagite about the returning movement of light to its first source of emanation. The concept of shining is important in Hegelian and Heideggerian and even in contemporary aesthetics. [From the publication]