Kalbos loginės struktūros paieškos senovės graikų filosofijoje
LTKalba nėra vien tarpininkas tarp minčių ir daiktų. Ji steigia savo pasaulį. Nuo Antikos iki šių dienų kalba yra tas reflektyvus laukas, kuris traukia iškiliausių filosofų dėmesį ir kuriame jie įgyvendina pačias įvairiausias savo idėjas. Kai kurios iš jų susijusios su kalbos pažintinių galių tyrimais. Straipsnio tikslas - aptarti pirmuosius bandymus filosofijoje tyrinėti kalbos galimybes atskleisti daiktų esmę ir pasaulio prigimtį. Siekiant šio tikslo straipsnyje analizuojamos ir vertinamos žymiausių Antikos filosofų įžvalgos šiuo klausimu. Ypatingas dėmesys Platono ir Aristotelio darbams pagrįstas jų idėjų reikšmingumu atskleidžiant ankstyviausias kalbos ir žinojimo sąsajas filosofiniuose tyrinėjimuose. Tyrinėjant naudotasi tekstų interpretacijos, racionalios rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodais. [Iš straipsnio, p. 44]Reikšminiai žodžiai: Kalbos loginė forma; Žinojimo struktūra; Platonas; Aristotelis; Logical form of speech; Knowledge structure; Plato; Aristotle.
ENThe article deals with the reflections of cognitive power of speech that originated in Ancient Greece and questions what language has to be in order to reflect the essence of things and offer a suitable opinion. Plato and later Aristotle, appealing to the assumption that we perceive things to the level we can formalize them, also envisaged the relation between a thought and a word in a speech structure of knowing, that is the ground in perception of things. The article reveals how ancient philosophers analyze cognitive possibilities relating cognizance with speech. The paper also claims that search for logical structure of speech in antiquity supposed posterior investigations of speech starting with the analysis of formal speech aspects and finishing with exclusion of logical form of speech and programmes of thought work formalization. [From the publication]
