Nieko nėra, arba Būties problema sofistų mąstyme

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nieko nėra, arba Būties problema sofistų mąstyme
Alternative Title:
Nothing exists, or the problem of being in the thinking of sophists
In the Journal:
Problemos. 2003, t. 63, p. 62-72
Keywords:
LT
Egzistencializmas / Existentialism; Filosofija / Philosophy.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami dviejų iškiliausių sofistų – Gorgijo ir Protagoro – mąstymo atgarsiai graikų filosofijoje. Tariama, kad sofistų judėjimas savo siekiais ir prielaidomis yra naujas ir santykinai autonomiškas reiškinys graikų kosme, o dėl to jį reikia legalizuoti. Mėginama parodyti, kad sofistai įsivelia į filosofinę diskusiją, siekdami prasimušti kosme ontologinę nišą savo veiklai. Vadovaujantis tokiu požiūriu analizuojamas Gorgijo kūrinys „Apie nebūtį, arba prigimtį“. Parodoma, kad jame logiškai „sukiršinamos“, taigi ir nuvainikuojamos Iigtolinės filosofijos išvados. Daroma išvada, kad taip Gorgijas sukomplikuoja ligtolinį „naivų“, arba neproblemišką, graikų filosofavimą, o antra vertus, negatyviai nužymi pamatinę sofistų veiklos prielaidą – žmogaus nuomonės reikšmingumą. Vėliau parodoma, kad tą pačią prielaidą jau pozityviai pagrindžia Protagoras savo garsiuoju žmogaus-mato kriterijumi.Patikslinama, kad šio kriterijaus esmė ta, kad kosmo (Iogo)juslinis permatavimas nureikšmina mąstymą, taigi ir kilusius vidinius prieštaravimas, kartu santykinai išlaisvina kalbą ir sudaro prielaidas sofistiniam iškalbos menui atsirasti. Straipsnis baigiamas išvada, kad sofistų idėjų sąlytis su graikų filosofija privertė graikų filosofus įsisąmoninti pamatines – būties, pažinimo ir vertybių – problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ankstyvoji graikų filosofija; Sofistai; Būtis; Pažinimas; Žmogus-matas; Early Greek philosophy; Sophists; Being; Knowledge; Man-mcasure.

ENPaper deals with an impact of ideas of Sophists in the early Greek philosophy. The ideas of the two most famous Sophists Gorgias and Protagoras are discussed. The analysis is carried out on the assumption that the movement of Sophists should be treated as a new and relatively autonomous social phenomenon that needs to be legalized in the Greek cosmos. An attempt is made to demonstrate that the Sophists got involved in philosophical discussions with an intent to establish an ontological niche in the Greek cosmos. From this standpoint is analyzed the work of Gorgias "On Nature, or the Non-existent". ln the course of this analysis it is shown that the arguments of the previous Greek philosophers, especially those of Eleatics, are logically counter-posed and thus discredited. It is inferred that Gorgias in this way complicated "naive" or unproblematic thinking of the Greek philosophers, and concurrently identified, though only in a negative aspect, the fundamental premise of the Sophistic movement – the significance of individual opinion.Finally, it is argued here that Protagoras' famous criterion of man-measure defines the same premise in a positive manner. It also is demonstrated that the essence of the criterion consists in the sensual measuring of the cosmos (logos). This kind of measuring deprives the cosmos of its traditional meanings and values, and by the same virtue makes language a relatively autonomous phenomenon. This, in its turn, makes the fundamental part of the sophistic activity – the rhetoric – possible. The paper concludes with the conclusion that the Sophists endowed the Greek philosophy with three fundamental problems – axiological, ontological and gnoseological. [From the publication]

DOI:
10.15388/Problemos.2003.63.6668
ISSN:
1392-1126; 2424-6158
Related Publications:
Antikos mintis postmodernioje Lietuvoje / Tomas Kačerauskas, Vitalija Keciorytė. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 1, p. 43-51.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/84953
Updated:
2020-07-28 20:31:14
Metrics:
Views: 16    Downloads: 3
Export: