Hansas Christianas Andersenas ir folklorinė pasaka
LTStraipsnyje yra analizuojamos Hanso Christiano Anderseno ir folklorinių pasakų sąveikos sąsajos ir sankirtos, atskleidžiama Anderseno smulkiosios prozos giminingumo ir sankirtų su folkloro tradicija trajektorija. Pasitelkus analitinį, lyginamąjį bei hermeneutinį metodus, atskleidžiami Anderseno literatūrinės pasakos pasirodymo Danijoje XIX a. pirmojoje pusėje kontekstai ir prielaidos; išryškinamas 7 Anderseno kūrinių, besiremiančių folklorinėmis pasakomis, savitumas; palyginamos Anderseno pasakos "Kiauliaganys" (Svinedrengen) ir savo turiniu adekvačiausios folklorinės pasakos "Išdidi mergina" (Den stolte Jomfrue) ištraukos; remiantis įvadinėje dalyje suformuluotais scheminiais folklorinės pasakos bruožais, nurodomi esminiai Anderseno literatūrinės ir folklorinės pasakos tipologiniai atitikmenys ir skirtybės. H. Ch. Anderseno gyvenamuoju laikotarpiu (1805 - 1875) itin didelis dėmesys buvo skiriamas pasakai. Ankstyvuoju literatūrinės pasakos kūrybos laikotarpiu Andersenas pats tiesiogiai orientavosi į folklorinę pasaką, o vėliau jo paties pasakos imtos pasakoti kaip folklorines. Daugelis folklorinėms pasakoms būdingų konvencijų yra sąmoningai panaudotos rašytojo kūryboje. Anderseno kūrybai yra būdinga: psichologizmas, dažniau vartojamas esamasis laikas, net ir nepagrindinių veikėjų charakterizavimas, koncentravimasis į gamtos aprašymus, gamtos jėgos atskleidžiamos kaip pozityvios, su žmogaus seksualumu susijusių momentų sušvelninimas. H. Ch. Anderseno sąmoningos smulkiosios prozos rašymo strategijos pagrindas yra grindžiamas pasakojamo įspūdžio išlaikymu.Reikšminiai žodžiai: Aukso amžiaus tradicijos; Stebuklai; Pasakos pabaiga nelaiminga; Dramatizmas; Pasakojamasis stilius; Golden age tradition; Magic; (un)happy ending; Dramaticness; Narrative style.
ENThe article analyses interrelations and intersections between fairytales of Hans Christian Andersen and folklore, and discloses the trajectory of interrelations and intersections of Andersen‘s creations with traditional folklore. Employing analytical, comparative, and hermeneutic methods, the author discloses the context and the presumptions of the appearance of Andersen‘s literary fairytales in Denmark in the first half of the 19th c.; highlights particularities of 7 Andersen‘s creations based on folklore fairytales; compares the extracts of Andersen’s fairytale "The Swineherd" (Svinedrengen) and the appropriate folklore fairytale "The Proud Girl" (Den stolte Jomfrue); and identifies essential typological similarities and differences of Andersen‘s literary fairytales and folklore ones based on schematic features of folklore fairytales stated in the introductory part. In times of H. Ch. Andersen (1805 – 1875), fairytales got special attention. During the early period of literary fairytales, Andersen oriented to folklore fairytales himself, then his fairytales were told as folklore ones. A lot of conventions characteristic to folklore tales were rationally used in creations of Andersen. Andersen‘s creations feature psychologisms, more often use of a present time, the description of secondary characters, the concentration on the description of nature; natural forces are described as positive ones, and moments related to the sexuality of people are disclosed milder. The strategy of Andersen’s prose minor is based on holding the impression of the tale.
- Menkaverčiai Anderseno pasakos „Coliukė“ vertimai iš tarpinių kalbų ir perpasakojimai / Ieva Šelekaitė, Robertas Kudirka. Vertimo studijos. 2022, t. 15, p. 80-95.
- Oskaras Milašius - mistikas ir hermetinis poetas / Elina Naujokaitienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. 263 p.
