Das Bild Litauens in Darstellungen der deutschen Presse über nationale Minderheiten

LTLietuvos įvaizdis tarpukario vokiečių spaudos veidrodyje per tautinių mažumų prizmę – tokia yra šiame straipsnyje nagrinėjama tema. Vokiečių periodika pagrindinį dėmesį skyrė vokiečių ir žydų padėčiai Lietuvoje. Lenkų padėčiai skirta mažai dėmesio, mažai rašyta ir apie lietuvių mažumą Rytų Prūsijoje. Kiekvienos tautinės mažumos padėties vaizdavimas priklausė nuo dvišalių santykių būklės, tiek tarp Vokietijos ir Lietuvos, tiek tarp Vokietijos ir Lenkijos. Ypač tai matosi 1934/1935 m. pablogėjus vokiečių–lietuvių santykiams ir 1934 m. Vokietijai pasirašius nepuolimo sutartį su Lenkija. Dar ryškesnė riba buvo 1933 metai, kai Vokietijoje į valdžią atėjo nacionalsocialistai su Hitleriu priešakyje. Nuo tada vokiečių spaudoje labai sustiprėjo rasistinės pažiūros kaimynų atžvilgiu. Žymiai mažiau vokiečių spaudos pranešimus veikė vidinė Lietuvos raida, kaip, pavyzdžiui, valstybės perversmas 1926 m. gruodį. 1918–1940 m. Lietuvos paveikslas vokiečių spaudoje keitėsi mažiausiai tris kartus. Iki 1926 m. Lietuva buvo traktuojama tarsi įvairių tautybių sugyvenimo „testuojama sritis“. Pozityviai vertinta Lietuvos valdžios politika vokiečių ir žydų atžvilgiu, o lenkų padėčiai skirta mažai dėmesio. Tarp 1926 ir 1933/34 metų Lietuvos paveikslas įgijo daugiau negatyvių spalvų. Akcentuojamas buvo blogas apsiėjimas su tautinėmis mažumomis, ypač vokiečiais, minėtas ir žydų diskriminavimas. Nuo 1933/34 m. Lietuva vaizduota bipoliariškai, kaip mažiau išvystytos tautos valstybė, nekenčianti lenkų, tačiau žydų atžvilgiu turinti teigiamų bruožų nacionalsocialistinės Vokietijos interesų požiūriu.